Istorijos

#ISTORIJOS | Laikas dar nebuvo vėlyvas – vasarą ilgai netemsta. Jau nebebuvo tokios kaitros, kaip dieną, bet oras tvyrojo tvankus, būriais sukosi ir zyzė uodai. Su jais ilgokai bendravau stotelėje, vis laukiau autobuso, kuris neskubėjo atvažiuoti. Manęs pasigailėjo moteriškė iš sodybos netoli stotelės. ....

#ISTORIJOS | Važiavau iš Klaipėdos į sodus. Autobuse buvo karšta tvanku. Aš sėdėjau prie lango. Šalia manęs sėdėjo žilagalvis vyriškis. Pro langą pamačiau link stotelės bėgančią moteriškę. Bėgti jai trukdė nemažas krepšys. Spėliojau – suspės į autobusą ar ne. Nebūtų suspėjusi, bet vairuotojas buvo geranoriškas palaukė. Ji ieškodama laisvos vietos, staiga pastebėjo šalia manęs sėdintį senolį. ....

#ISTORIJOS | Jų istorija buvo labai šiuolaikiška. Su savo mergina Lilija Andrius susipažino internetu. Plepėjo su ja apie šį bei tą. Kai ji pasiteiravo, kuo jis dirba – Andrius pamelavo: pasisakė esąs prekių žinovas. Nenorėjo sakyti, jog yra prekybos salės darbininkas. Taip gražiai pasakodavo jai, apie būsimą paaukštinimą, kabinetą, jo baldus, jog net ir pats patikėdavo. Lilija pasisakė esanti kinoziterapeutė. ....

#ISTORIJOS | Buvo pats viduržiemis, bet nei Juodis, nei Juodė to negalėjo žinoti. Jie dar nebuvo atėję į šį pasaulį. JIe išsigando, pajutę, kad kažkas darosi keisto. Juodis pirmasis pateko į šaltą, šiaudais ir dar kažkuo kvepiantį pasaulį. ....

#ISTORIJOS | Stotelėje laukėme autobuso dviese – aš ir moteris, kuriai  geriausiai tiko apibūdinimas močiutė: žili plaukai surišti į kuodą, juodas sijonas, gėlėta bliuzelė, akiniai, žemakulnės basutės, lininis, matyt, pačios siūtas krepšelis – ne rankinukas. Pastebėjau jos paraudusias akis. Pasiteiravau, ar nereikia pagalbos. Ji paklausė, ar neturėčiau popierinės nosinės. Suradau, tai, ko ji prašė.  Moteris supratusi, kad mane neramina moters būklė ėmė aiškinti: ....