Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Tulpės savaitgalį žydi visiems vienodai
Į autobusą tą rytą žmonės lipo kažkokie neįprastai geros nuotaikos. Gal dėl saulės. Gal dėl to, kad pagaliau…
Bitininkams – daugiau kaip milijonas eurų: sėkmės istorijos įkvepia
Lietuvos bitininkai sėkmingai investuoja gautą paramą, vieni tokių – Laimonas ir Jūratė Galvonai, šiandien didžiausiame ekologiniame bitininkystės ūkyje Lietuvoje derinantys tradicijas ir inovacijas.
Užimtumo didinimo programos keičia pažeidžiamų asmenų gyvenimus
Savivaldybėse sėkmingai įgyvendinamos užimtumo didinimo programos, kuriose teikiama pagalba žmonėms, susiduriantiems su socialinių įgūdžių trūkumu, priklausomybėmis, skolomis ar…
Alytaus miesto sodo fontanas bus atkurtas pagal istorinę ikonografiją
Artėjant savaitgaliui, kai Alytus minės savo gimtadienį, alytiškiai ir miesto svečiai užsuks ir į tvarkyti pradėtą Miesto sodą.…
Istorijos, išgirstos keliaujant autobusu: Rinkimai
Autobusas sustoja, durys šnypšdamos atsiveria, ir moterys išeina į rudenišką vakarą, nešdamos savyje tą pačią dilemą: ar šįkart jų balsas kažką reikš?
Istorijos, išgirstos keliaujant autobusu: Knygynas
Ir kai aš galiausiai išlipu, mintys apie tą mažą knygyną, kurį jau seniai uždarė, išlieka su manimi. Galbūt tai, kas mus jungia, yra ne tik tai, ką mes matome, bet ir tai, ką mes jaučiame. Ir nors miestai keičiasi, mūsų prisiminimai apie juos niekada nesibaigia.
Šiurpė: Nerami Fioklos dvasia
#ISTORIJOS | Atėjo kiti laikai, pirčiai tvirtesnes sienas išmūrijo, tai Fioklai beliko tik namukai su širdelėmis. Kai tuos metaliniais pakeitė neišlaikė žmogaus širdis. Sakoma, kai žmogus į aną pasaulį su skriauda išeina, jame vietos neranda, viduržiemy vaidenasi, tose vietose, žmonės kalba, kad jo dvasia vis dar pirtyse, moterų pliažuose pasirodo.
Šiurpė: Įvykis kelte
#ISTORIJOS | Dideliame logistikos sandėlyje vyrai susėdo pietauti. Jonas, šeimyninis žmogus, pasišildė plastmasiniame inde žmonos virtus makaronus su paskrudinta malta mėsa, Audrius, įsidarbinęs kurorte liesas, kaip sliekas studentas, gurkšnojo sultys iš praplyšusio ir todėl nurašyto pakelio, Jurgis, naujokas, spėjo nusipirkti kavos ir aš, tik čia sandėlyje suvokęs, kad močiutės virta šaltiena, burokėliai ir prekybai nebetinkanti sužiedėjusi duona gali būti visai skani.
Šiurpė: Paslaptingi šnaresiai
#ISTORIJOS | Kiekvieno žmogaus gyvenime būna daug pokyčių. Išaugame, išvykstame iš tėviškės laimės ieškoti, keičiame namus, vieni butai, kuriuos tenka keisti užmirštame, kiti išlieka atmintyje. Mano tėvai nenorėjo, kad aš gyvenčiau amatų mokyklos bendrabutyje, nes buvo įsitikinę, kad čia prasideda tiesiausias kelias į jaunystės klystkelius, priklausomybes ir per ankstyvą santuoką. ....
Detektyvai: Nevilties verslas
#ISTORIJOS | Pradedame naują kasdienybės detektyvų seriją. Čia istorijos ne apie kraujo praliejimą, vaikų grobimą, prekybą žmonėmis. Tai juokingos istorijos apie mažas nuodėmes po prekybos centrų stogu, bet jos kelia ir graudulį. Tada, kai žmogus negali užsidirbti oriam gyvenimui arba nuo jaunystės iki senatvės dirbdamas neįstengia susitaupyti geresnei buičiai ima ir susigundo, matydamas ne jam skirtas gėrybes. ....
Šiurpė: Pasaulyje visko būna
#ISTORIJOS | Močiutė Stefanija papasakojo, kaip ji vaikystėje kapinėse nulaužė liepos šaką uodams baidyti. Nulaužė, pamosavo, numetė ir užmiršo. Tik nuo tos dienos jai pradėjo sapnuotis vyriškis Smetonos laikų kariška apranga ir prašyti grąžinti, ką ji nuo kapo paėmusi. Motina turėjo vesti ją pas „augusią“ ir daug žinančią moterį, kad mergaitės „nebaidytų“. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Kaip ožys meilės ieškojo
#ISTORIJOS | Kartą toli pievoje Ragutė uždainavo. Daina vertė Šmulių šokinėti, čepsėti, nerimti, teikė jėgų. Jis užuodė jos kvapą girdėjo jos šnarėjimą, kaip ji geria vandenį, ritmingai kremta morkas – krum- krum – krum. Visa tai jį varė iš proto. Ožys išvartė kampe sustatytas lentas, apvertė kopėčias, sulankstė kibirą su vandeniu. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Šiurpė
#ISTORIJOS | Autobuse sujudo moteriškės. Ėmė klausinėti, kodėl jis taip miego ištroškęs. Vienos įtarė pernelyg linksmą gyvenimą, kitos kaimo merginas. O dar kitos mėnulio pilnatį ir viengungio ilgesį, neleidžiantį užmigti ir verčiantį vartytis nuo šono ant šono. Supratęs, kad kaimo šarkos neleis užmigti jis ėmė pasakoti savo praėjusios nakties istoriją. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Prekybos centro bildukai
#ISTORIJOS | Lietaus lašų barbenimas, žiemoti į namus įsimetusių pelių šmirinėjimas, neaiškūs namo girgždesiai, neleidžia užmigti. Ar galėsiu užmigti šiąnakt? Pirma reikia patekti į namus. Į namus? Kambarį Agnės tetulės kaimo troboje su vaizdu į gilią, tamsią naktį – vadinu namais. Pelė pragriaužė kostiumo kišenę. Bet tai vis dėlto ne kambarys greta prekybos centro esančiame name, kur nakvoja penki vyrai. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Laiko vagys
#ISTORIJOS | Senele, gal Kalėdų senelis padovanos dažnai skambinančiai tetai akinius ir ji praregės. Taip, taip, tikriausiai, praregės. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Šventė
#ISTORIJOS | Autobusas monotoniškai burzgė lėkdamas nuo stotelės prie stotelės. Jau buvo rudens grafiko metas. Stotelių stulpai tebestovėjo sustatyti gal prieš kokį dvidešimtmetį. Tiesa, jau pavasarį padaugėjo stulpų, kurie graudžiai priminė buvusias stoteles. Rudenį paliktų našlaičiais stulpų padaugėjo. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Susitikimas autobusų stotelėje
#ISTORIJOS | Brigita prieš išvykdama ilgai ruošėsi, karštas dušas atgaivino sąnarius ir visus visutėlius raumenis. Susivyniojusi į purų rankšluostį, ėmė raustis po virš kriauklės kabančios spintelės lentynas. Pagaliau išsirinko kvepalų buteliuką, kremą rankoms, pudrų rinkinį vienoje dėžutėje, kitus makiažo reikmenis. Senokai jos veido jie nelietė. Reikėjo skubėti susišukuoti plaukus, jie tokie neklusnūs, pradžius – nesuvaldysi. Apžiūrėjusi save veidrodyje liko patenkinta. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Nuotykiai Nidoje
#ISTORIJOS | Edgaras savo veidaknygėje turėjo porą šimtų draugų, bet per gimtadienį visada kažkodėl likdavo vienas. Šio gimtadienio rytą jis prisiminė mokyklos laikus, klasės seniūnę Aušrinę, kurią jie vadindavo Arkliuku su skrybėlaite: plonos ilgos, tvirtai rudu kaspinu surištos kasos buvo labai panašios į vadeles; mokytoją, kurią sunku buvo prikalbinti vykti į iškylas, nes ji buvo įsitikinusi, jog iškyla su tokiais judriais auklėtiniais – tiesiausias kelias į kalėjimą. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Vaikystė
#Istorijos | Kitą rytą šaligatviu į mokyklą bėgo pats laimingiausias pasaulyje mokinukas. Taip jau būna – vaikams rūpestis petukus slegia sunkiau, negu suaugusiems, o kai ateina laimė – tai būna giedriausia pasaulyje laimė. Daugelį metų praeiviai matė viena gatvės puse žengiančią besišypsančią moterį, o kita gatvės puse bėgantį mokinuką ir energingai mojuojantį ranka moteriai - savo mokytojai. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Tėvai ir vaikai
#ISTORIJOS | Penktosios klasės auklėtoja kalbos ir literatūros mokytoja, slapta kurianti eilėraščius. Todėl vaizduotės jai skolintis nereikia. Ji įsivaizduoja grubų, apšepusį, nesiskutusį, buko proto vyriškį, kuriam vaiko reikalai nerūpi. Mokytojai dingteli mintis: ....
Pasaulis „MINEDO“ akimis | PRATARMĖ
#ISTORIJOS | Nutolęs nuo pramogų šou katilo, kaimo gyvenvietės name, bandau suvokti – kas tas Minedas ir kiek jame yra Mindaugo. Todėl nenustebkite, kad rašau apie Minedą tarsi apie kitą asmenį.
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Neapsimoka
#ISTORIJOS | Tai va, brolau, girdėjau rašai istorijas, girdėtas autobuse. Nebeilgai rašysi. Autobusų vis mažiau keliuose. Vieniems jų nereikia, nes nuseno ir tupinėja apie namus, kiti turi mašinas. O dėl kelių, gyventi nemokėjusiųjų, automobilio neįsigijusiųjų niekas autobuso negainios. Gražus pasaulis darosi, jei visas būrys važiuoja veža, o kaip bus su valgymu – jei kaime nebebus tiek žmonių, kad vežti maistą apsimokėtų – turės taupiai žolę graužti. Sako, žolė - sveika. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Džepsis ir cypiantis kamuoliukas
#ISTORIJOS | Džepsis mėgo snūduriuoti ant savo kilimėlio prie krosnies, kol jo šeimininkė - senutė Vilhelmina klausėsi triukšmo ir žiūrėjo į šviesomis mirgančią dėžę. Prie dėžės garsų jis buvo pripratęs ir jie jam netrukdė. Bet, jei kieme pasirodydavo nemalonūs valkatos ir vagiliai ežiai, kiaunė, svetimi katinai, lapė su lapiukais, jis juos pajusdavo visu kūnu, nubusdavo vilko instinktai, susitelkdavo visos ląstelės, pasišiaušdavo plaukai, apimdavo nenumaldomas noras loti ir pulti. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Grėsmingas rūpinimasis
#ISTORIJOS | Paskui prasidėjo palydų metai: Sėdėdama kieme ant suoliuko vieną pavasarį su draugėmis ėmė čiauškėti apie mokyklos išleistuves vyriausioji dukra. Tuoj po išleistuvių jos nebeliko sodyboje. Išėjo į miestą. Antroji anksti ištekėjo išvyko į vyro namus. Po pasaulį išsibarstė ir berniukai. Jaunėlio laiškai ateina iš Airijos miesto, kurio ir pavadinimą sunku ištarti. Vestuvių švęsti nė vienas nebenorėjo namie. Liko jie dviese. Petras ir Sofija. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Tas Gudročius anūkas
#ISTORIJOS | Nežinau buvo taip ar nebuvo, bet mano bendramoksliai kikendami pasakojo tokią istoriją apie šią mokytoją: Mokytoja tvirta ranka drausmino mokines, o namuose buvo savotiškai malonus diktatorius, viską pastebintis kiaurai per sieną. Kur bepasisuktum - visur jos buvo pilna. Iš pradžių griežtai kontroliavo tris dukras, vėliau ir vienintelį anūką. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Miau
#ISTORIJOS | Pavargusio veido Kulinarijos skyriaus pardavėja ant prekystalio padėjo užrašą: Pigios bandelės iki 12.30. Penketą bandelių pati įsidėjo į savo lininį krepšį. Buvo ankstyvas rytas, pirkėjų nebuvo. Pasirodžiusi valytoja nušluostė skuduru porą prie lango pastatytų stalų. Paskui panašia, tik truputį tamsiau pilka labai šlapia šluoste plačiais mostais ėmė plauti grindis. Klientas pasirodė dar grindims neišdžiūvus. Visada taip: klientai nujaučia, kada geriausias laikas grindims pripėduoti. Bet, matyt, valytoja buvo optimistė iš prigimties, kad skardžiu balsu pranešė pardavėjai:
- Sėkminga diena bus, pirmas klientas - vyriškis. Pardavėja nieko neatsakė. ....
Virtuvės pokalbiai: Obuoliai
#ISTORIJOS | Ksaveras parsinešė krepšį obuolių iš turgaus. Subėrė į kriauklę, paleido vandenį. Drėgmė išryškino obuolių spalvas, suteikė paviršiui blizgesio. Ką aš darysiu su tiek daug obuolių? – pamanė jis.- Vėsaus rūsio neturiu, nė vienos dėžės jiems saugoti taip pat. Koks šišas mane apėmė obuolių prisipirkti. ....
Istorijos girdėtos keliaujant autobusu: Praskridęs angelas
#ISTORIJOS | Važiavau aplankyti senelio į kaimo sodybą. Jis šios savaitės pradžioje keletą kartų skambino ir prašė savaitgalį, kur nors nuvežti, kaip jis pats apibūdino, „iš nelaisvės namų“, bet savaitės viduryje skambučiai liovėsi. Nutariau nuvykti autobusu, pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje. Nerimavau, bet tik susitikęs su seneliu sužinojau, kad kažkas įvyko, kas ėmė tirpdyti leduką senelio širdyje. ....
Istorijos girdėtos keliaujant autobusu: Toks tokį pažino
#ISTORIJOS | Valiaus žmona Ligita –pati kantrybė. Ji mano brolio anūkė. Na, kaip ir mano anūkė. Nepasisekė jai, kad Valiaus rankos auksinės: vienas prašo televizorių pataisyti, kitas kaminą išvalyti, trečias vandenį nuo stogo nuvesti į baseinėlį. Kai darbas pabaigtas – visi vaišina. Ligita manajai Zosei guodžiasi, jog po vaišių Valius pareinąs be įrankių, ji nespėjanti šalikų megzti – po visą svietą išmėtyti. Pernai per Adventą našlei Astridai mirksinčias lempeles kabino – tai grįžo tik su viena vilnone kojine. ....
Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: Burono žūtis
#ISTORIJOS #NIDA | Tegu Perkūnas tą jos aviną. Reikia, mat, kurorte avių. Vardą avinui sugalvojo. Nė vienas mano gyvulys vardo neturi, juk mėsai ir kailiui auga. Širdies draugas, vardu vadinamas, mat.
Liežuvautojos: Ką pasakytų būrėja?
#ISTORIJOS | Jei pasiūlys-nuo – kvailystė daiginti viltį – neužteks pinigų jokiai pastogei išsinuomoti. Bet, gal Dievas leis sutikti malonią bendradarbę su jaukiais namais... Svarstydamas visus už ir prieš, nuėjau į autobusų stotį. Autobusas jau ruošėsi išvykti, bet aš spėjau į jį įšokti. Tai buvo geras ženklas. Apsidairiau, tikėdamasis, kad likimas į autobusą įsodino tą, kuri nusišypsos ir pasakys: mano namai tokie erdvūs, o aš tokia vieniša. Deja, važiuoklė buvo kimšte prisikimšusi plepių močiučių. O, varge, jos būriu grįžo iš kažkokios šventės. ....