Skaitytojų poezija ir kūryba – „Miesto eilės“

Tie, kas skaitė senus laikraščius, dar pamena – juose būdavo skiltis, kuri publikuodavo skaitytojų eilėraščius.

Kartais jie buvo paprasti, kartais kupini jausmo, kartais net propagandiniai – bet visada tikri, nes tai buvo žmonių balsas.

Deja, ši tradicija palaipsniui išnyko – komerciniai tekstai ir apmokami straipsniai užėmė tokią erdvę, ir eilėraščiams ir kitai kūrybai liko vis mažiau vietos…

66 publikacijos

Istorijos girdėtos keliaujant autobusu: Praskridęs angelas

#ISTORIJOS | Važiavau aplankyti senelio į kaimo sodybą. Jis šios savaitės pradžioje keletą kartų skambino ir prašė savaitgalį, kur nors nuvežti, kaip jis pats apibūdino, „iš nelaisvės namų“, bet savaitės viduryje skambučiai liovėsi. Nutariau nuvykti autobusu, pasižiūrėti, ar viskas tvarkoje. Nerimavau, bet tik susitikęs su seneliu sužinojau, kad kažkas įvyko, kas ėmė tirpdyti leduką senelio širdyje. ....

Istorijos girdėtos keliaujant autobusu: Toks tokį pažino

#ISTORIJOS | Valiaus žmona Ligita –pati kantrybė. Ji mano brolio anūkė. Na, kaip ir mano anūkė. Nepasisekė jai, kad Valiaus rankos auksinės: vienas prašo televizorių pataisyti, kitas kaminą išvalyti, trečias vandenį nuo stogo nuvesti į baseinėlį. Kai darbas pabaigtas – visi vaišina. Ligita manajai Zosei guodžiasi, jog po vaišių Valius pareinąs be įrankių, ji nespėjanti šalikų megzti – po visą svietą išmėtyti. Pernai per Adventą našlei Astridai mirksinčias lempeles kabino – tai grįžo tik su viena vilnone kojine. ....
• Parama projektui [1]

Liežuvautojos: Ką pasakytų būrėja?

#ISTORIJOS | Jei pasiūlys-nuo – kvailystė daiginti viltį – neužteks pinigų jokiai pastogei išsinuomoti. Bet, gal Dievas leis sutikti malonią bendradarbę su jaukiais namais... Svarstydamas visus už ir prieš, nuėjau į autobusų stotį. Autobusas jau ruošėsi išvykti, bet aš spėjau į jį įšokti. Tai buvo geras ženklas. Apsidairiau, tikėdamasis, kad likimas į autobusą įsodino tą, kuri nusišypsos ir pasakys: mano namai tokie erdvūs, o aš tokia vieniša. Deja, važiuoklė buvo kimšte prisikimšusi plepių močiučių. O, varge, jos būriu grįžo iš kažkokios šventės. ....

Ar tikrai blogai gyveni?

#TIKROS_ISTORIJOS #6 | Aš moteris, mama ir dukra... Aš esu ir būsiu graži! Susipažinus su šia jauna moterimi nebuvo galima nesižavėti Rasos (vardas pakeistas) noru gyventi grožyje, net oras aplink ją buvo pripildytas švelnaus aromato ir juntamos estetikos. ....

Istorijos išgirstos plaukiant laivu: Vyšnios

#ISTORIJOS | Sakoma, kad alkis verčia bet kurį gyvūną ar net badauti dėl sveikatos sumaniusį žmogų aktyvesniu. Vienatvė taip pat skatina kažkur eiti iš namų. Mano kaimynas Simonas, senbernis, kurį jau paliko ramybėje bendradarbės ( žmogus išėjo į pensiją), piršliauti mėgstantys giminaičiai (Kiek jau jų beliko?) užsivelka savaitgaliais geriausią kostiumą ir pereina per centrinę gatvę. Našlė –tetulė Konstancija įsirašė į tris pagyvenusių žmonių klubus ir trečiojo amžiaus universitetą, dalinasi vienatve būryje. ....

Istorijos išgirstos keliaujant autobusu: O kas toliau?

#ISTORIJOS | Šeštadienis buvo toks, kaip ir visi jos šeštadieniai. Namai pilni triukšmo ir erzelio. Klegėjo suaugę vaikai, žentai marčios, jų draugai; visur lakstydami alasą kėlė vaikai. Tą garsų gausą papildė neaiški muzika, šuns lojimas. Tetulė Valerija šutino, virė, skrudino ir nešė į svetainę, dėjo ant stalo, rinko ir gabeno virtuvėn plauti vaišėms nebereikalingus indus. ....

Istorijos išgirstos plaukiant laivu: Upėtakis

#ISTORIJOS | Nomeda vis rečiau palieka savo sodybą. Judraus miesto ji nemėgsta. Kol nepersikraustė gyventi į sodybą jausdavo, kad daugiabutyje, jo kieme, miesto gatvėse, kuriomis ji vaikščiojo jai trūksta gamtos. Todėl užrišdavo savo šuniui Džepsiui puošnesnį dirželį ir jiedu iškeliaudavo, kur nors paklajoti, žinoma, jei tame kur nors nebuvo užrašo ar ženklo, kad ten būti su šunimis draudžiama. Sodyboje galima buvo tik praverti langą ir gamta pati veržėsi į vidų. Tai kam autis spaudžiančius ir kojas trinančius batus, likti be virtų pietų ir vidurdienio miego. ....

Liežuvautojos: Tigras, hiena, gyvulių ūkis ir klounai

#ISTORIJOS | Laiptinėje nugirdau, kad moteriškės tariasi, ką daryti su Brisiumi: nuskandinti ar pakarti. Šuns išvaizda buvo tokia, kad bjauriausio šuns pasaulyje jis net išpraustas būtų užėmęs prizinę vietą. Bet jo akys... akys buvo tokios protingos. Man einant pro šalį, jis pažiūrėjo tokiu žvilgsniu, kuriame galėjai įžvelgti ir liūdesį, ir nerimą, ir pagalbos prašymą. Paėmiau ant rankų, nesipriešino, matyt, laukė, kad, kas bus – tebūnie, kad tik greičiau. Įsinešiau į kambarį, pašėriau. Jis apžiūrėjo mano vienintelį kambarį, bet kambarys jam nepatiko, nusliūkino į vonią ir įsitaisė ant kilimėlio. .... 🎉 300-asis www.socialiniairasiniai.lt straipsnis. 🎉