Antradienį, tikrąją Užgavėnių dieną, kuomet žiema grumiasi su vis tvirčiau savo pirmuosius žingsnius žengiančiu pavasariu, džiugiai ir su smagiu humoro prieskoniu Klaipėdos „Marginių“ salone buvo atidaryta drožėjo Stanislovo Meškausko Užgavėnių kaukių paroda.
Papildė tautodailininkų gretas
Į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus kvietimą surengti parodą pačioje Klaipėdos širdyje – Teatro aikštėje esančiame „Marginių“ salone noriai atsiliepė medžio meistras S. Meškauskas, kuris savo dirbiniais, gera nuotaika džiugina ne vieną. Juk medis – nuo seno lietuviams turėjo ypatingą reikšmę. O kurti, drožti, ir savo rankų šiluma sušildyti įmantriausius dirbinius gali ne kiekvienas. Tam reikia ne tik pasišventimo, senųjų tradicijų supratimo, bet ir talento, kantrybės bei begalinės meilės savo amatui.
O į Klaipėdą, atidaryti simbolinės Užgavėnių kaukių parodos meistras atvyko iš pačių Juknaičių. Ši paroda jam buvo ne eilinė, o labai svarbi. Nes „Marginių“ salone buvo ne tik paminėta tradicinė Užgavėnių šventė, atidaryta spalvinga kaukių paroda. Simboliška ir tai, jog Užgavėnių dieną pats meistras, kaukių drožėjas buvo priimtas į Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narių, kuriems vadovauja energingoji Vida Šmitienė, gretas.
„Malonus darbelis“
O medžio paslaptis girdėti ir jas paversti nuostabiais dirbiniais meistras išmoko dar savo vaikystėje, kuomet buvo keturiolikmetis. Pirmoji išdrožta „lėčyna“ ( išvertus iš žemaičių kalbos – kaukė) buvo iš drebulinių malkų kaladės. Išdrožus pirmąją, su medžiu kūrėjas nebesiskiria visą gyvenimą. Meistras atviravo, kad jo a.a. tėvelis buvo stalius, todėl medis, medžio apdirbimo įrankiai kūrėjui, dabar jau Stanislovui, o anuomet Stasiukui nuo pat mažumės tiko prie rankų.
Jis mėgdavo ką nors padrožinėti, pagelbėdavo tėveliui jo darbuose. Medienos apdirbimas meistrui ne tik atneša sielos ramybę, atskleidžia jo talentą, bet ir jo paties žodžiais tariant, yra be galo „malonus darbelis“.
Gausu moteriškų personažių
Meškauskas išsiskiria unikaliu drožybos braižu, bandymu ieškoti ne tik atitinkamos medžio formos, drožybos faktūros, bet ir į kaukes įvesti spalvą. Jis drožia ne tik mistiškus personažus – velniukus, kipšiukus, babaušius. Jo kaukių kolekcijoje gausu moteriškų personažių ilgomis kasomis, pūstomis dažytomis lūpomis, rausvais skruostais.
Kiekviena kaukė – unikali kūrėjo vaizduotės išraiška, todėl drožėjui svarbu, kad jos patektų į geras rankas. „Būrelis kaukių yra „emigravusių“: keletas apsigyveno Užgavėnių muziejuje Plateliuose, keletas – Amerikoje, keletas – pas draugus, gimines, pažįstamus…“, – juokavo pristatydamas savo kūrybą dabar jau Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus narys.
„Marginių“ salone – atidaryta Užgavėnių kaukių paroda
Su savo kaukėmis Stanislovas dalyvaudavo Kelmės ir Šilutės rajonų meno švenčių parodose, keletą parodų surengė įvairiose minėtų rajonų kaimo bibliotekose, Tytuvėnų kultūros centre, yra dalyvavęs televizijos laidose. Jo dirbiniai puikavosi Šilutės muziejuje, Salos etnokultūros ir informacijos centre Rusnėje, Juknaičių seniūnijos bendruomenės namuose. Dabar senųjų amatų mėgėjai S. Meškausko dirbinius gali išvysti Klaipėdoje, „Marginių“ salone. Paroda veiks visą mėnesį.
Draugijos „Veikiam.Lt“ pirmininkė
Dana Lukauskienė