Daba pasaulis tapa labai greits. Visi lek‘, skub, sukas, nervus drąska i į tą pačę stresa virtinę įtrauk‘ netgi tuos, kur niekur neskub i net nežadieja. Net, jei tu dirbi kūrybinį darbą kokį, nu kai aš – gipsą klijuoju, a Andries – važiuokles montuoj, visvien negali niekaip pabiegt‘ nuo greiče. Tu da sava nepabaigei, o ant galvuos jau lip i terminus iš taves trauk‘ sekantis. Nes tas kažką ten sava grafike pasiskaičevęs. Nu i visuose srityse, kur yra reikalingi daugiau, nei viens specelists, ta isterija, tie dedlainai, da kokie viršininkai penki… spaudž‘ tave iš visų pusių.
Atruoda i svajuones buva, i galimybes buva, bet atiejus savaitgaliui nenuori į priekį išvis galvuot‘. Nes iš patirties žinai, ka nier apie ką i galvuot‘. Ateis eilinis pirmadenis, po to eilinis antradienis, po to trečedienis, tada i ketvirtadienis, o ten jau geriau, nes penktadienis. Bet nu i kas? Tuoj viel tas pirmadienis i tu turi lygei dvi parikes kažką prasminga nuveikt‘. Bet ką tu nuveiksi prasminga, kai 5 dienas judiejai taip, lyg tau tai reikalinga?
Laužies pramogų ieškot‘, ten kašis, ten fūle, da koks regbis, bet realei, geriausia yr ribalkej, nes ten kosmosas arčiau. O kosmose vaakums, o vaakume nieka. Va i visas tava prasmies ieškojims – surast‘ nieka. Tylą, ramybę, kur joks bybys su darbine Škoda i siedimu darbu tava vaakume neateis paaiškint‘ apie profilių sukima standartus. Nors juk prieš tai, tas pats bybys turieja tuos sava standartus mūrininkui įdiegt‘, ka sienas būtų geometriškai simetriškas. Bet lai ein n@#8%, kai nieka nesakai, greičiau tyla atein.
Va če yra tava prasmie – sulaukt‘ savaitgale i pasinert‘ į vaakumą.
Atruoda viską darei kaip i teisingai, pasirinkai profesiją, įgijai skilsu, respektin iš visų pusių, bet užpis. Užpis taip, ka vakare nieka nebenuori, net ką nors kur nors pasiųst‘. Siedi, kai guminis, Kvietinį (nealkoholinį) gurkšnuoji i net neim jokes emocijas, ka ant naujuos etiketes matai kažkoke hipstere „patuobulintą“ kalnų uožį, o ne du uožius su tau skirta bačka, kaip nuo sena buva.
I daugelis iš mūsų, pasiekę tam tikrą brandą, dirb i galvuoj: „Nu, kaip aš toks žavus žmuogus galiejau papult‘ į tokę nemaluonę situaciją?“. Nu i prasided atsakymų ieškojims i mes garantuojam, ka visi jie neteisingi.
Nuo pat pradžių tava plans „dirbt sava darba gerai“ yra nieka verts. Tokie taip i numiršt, su sava įrankiu rankoj, parkritę ant suskiluses geldas. Jei nuoriejai jaust‘ vidinę ramybę, reikieja daugiau sau gydyt‘ pruotą i studijuot‘ net ne specelybę, o vieją laukuose. O vieją laukuose gaudyt‘ yra tinkams laiks bet kada, pažiek į išrinktuosius.
I viel, eilinį syki, gamta mum meilę demonstruoj i ant lekšties pateik‘ visus atsakymus. I viel, eilinį sykį, nors i ilgai patylieję, duriam mes pirštu į teisingą planą. Nu ka jaunims tava klaidų nekartuotų.
Gamta realei yra žiauriai iduomi i pilna staigmenų. Kaip i yra tvarka, mitybas grandine ten, pateles i patinielei, stipresni i silpnesni, lyg i viskas kaip i aišku nuo amžių senų – biologija juk susided iš daug visokių *logijų, nors i ne visas tur‘ logikų.
Krč, če da biški ankščeu, kai da rankoj nieks nelaike vuokiškų eurų i viską iš savų reikieja daryt (t.y. nieks nieka nedare), buva viena toke reikšminga diena neatžymieta jokem kalendoriui. Realei, turietų ta diena būt‘ valstybine nedarba diena paskelbta, bet ne mūsų če švente. Biurokratinem kalendoriui ta diena buva ilgai laukta, planuota, išlaukta, bet, kai visad, nichuja nepasiruošta. Ta diena, kai vokiečių eurus galies i didmiesčei pataškyt‘, o ne iš savų remontus daryt‘.
Nu i gavos taip, ka viens aukštesnis biurokrats nuleidž‘ žemyn darbų, susijųsių su ta diena. Žuodžiu, valdže, tarp sava biurokratinių kabinečiukų, tur‘ irgi sava herarchiją i tur‘ pasiruošt‘ tai dienai, i pasidaryt‘ tvarką iš anksta į priekį. Va če jau buva iškart užkoduots feils, nes realei, koke tvarka, kai nieks net nežina, kas tas yra? Va net savibledybes teisininks į Kakadū mikrafona puč‘ i aiškin, ka biurokratija užtikrin tvarką. Kada i kur buva užtikrinta ta tvarka, Biurokrate?
Nu tai va – apače gava iš viršaus zadaniją aprašyt‘ šviesę ateitį, ka viršus realei viziją turietų, kaip keisis geruoves valstybes geruoves miestai. Krč, eurų dach*** (daug), minčių nich*** (nėra). Toks vat moments nejaukus. Tode i gava apače tą zadaniją, neapibriežtą jokeis riemais. Nes nu, herarchija tai toke, o če kaip i yra ta tvarka, kurią užtikrin biurokratai.
Dialogs buva trumps, nes kai tvarka, tai visiem viskas aišku:
– Ė, o tai ką če i kaip? – klaus‘ apatinis viršutine.
– Nu tai bbž. Realei, eurų dafiga, rašykit viską, ką sugalvuojat, o po to mes žiesim, kai ką dadiesim, kai ką atimsim.
Ach****** (Gerai) skamb ane? Eurų dafiga i nieks realei jų neuždirba (vokietis nieks, palyginus tigi) i da galim taškyt‘ juos kur nuori, kaip nuori, svarbu ka projekta pavadinims pridengtų, ka nier projekta idiejas, bet pataikytų į tinkamą programą, bo visas programas ne iki gala išnauduotas i kriterijai iš didele nuora patuogei pareguliuoti. Namų ūkiuose tokių situacijų nepasitaika, sunku net suprast’ principą.
Siedž‘ apatinei kabinete i šnekas:
– Tai ką če?
– Tai bbž, če daug sake gal‘.
– O ko reik‘?
– Nu tai, bbž. Procese sake pažies, tigi viršus da filtruos per komitetus, tarybas i tarnybas. Rašom viską, o paskui išbraukys.
I bybį. Viršus rimts tik spauduos konferencijoj, o realei neužteka nei jiegų, nei talenta tuos projektus vartyt‘ a svarstyt‘ i supisa štampus ant visų, katrie praieja metodines gaires. Nes loginių gairių tai niera.
Taip va, copy/paste, labai banalei i be priežaščių, visuose projektuose atsirada eilute, ka medžius reik‘ kirst‘. I maždaug šešis kartus, nei viens viršutinis, buvęs, a esams, nei viens vidurinis, i nei viens rinktinis, neuždave klausima:
– O koke by*** (nustebimo ištiktukas) juos kirst‘?
Nu ok, teisybes dielei, paminiesim vieną momentą. Doms, tas kur už merytes žuodžius visad atsaka i visą spaudimą atlaika, griežtai pareikalava, ka Kaštonų aliejoj būtų kaštonai susodinti. I ne bet kaip, bet va taip, kaip daba ka yra. Maladiec, bus mers.
„Metodines gaires praėja, viskas reiškias yra normalei, tai pajudiesim su traktoreis daba mieste visai nenormalei“ – džiaugias siekme kiekviens to dalyvis. Copy/paste yra pati svarbeusia funkcija worde. I gavos viskas biurokratiškai tvarkingai – i prasidieja copy/paste medžius kertam, pis***(užtikrintai dedam) štampus – mažiau varga.
– O koke by*** (nustebimo ištiktukas)? – kažkoks panks, iš minios, pabande paklaust‘.
– Eik tu nx, koncervatoriau liberalų demokrate, – parėja atsakyms iš valdžios (perfrazavom biški, bet esmie, juk ta pati).
I tyliejom mes, kiek tik galiejom. I žvengem daug, bo gamta komedijas kur‘ tikrai išradingai.
Laksta biurokratai i bandydami vartytis pradieja mokintis naujus žuodžius – dendrologija i estetika, bei kuom tie žuodžei tarp saves susiję. Prispausdina priežaščių, apypine viską poetiškai i sukiša i ataskaitas, pripisa protą net i nuo Dieva siųsts Artūrs. Kas ištikra pažeidž‘ Dieva įsakymus, nu bet vertinant iš teisines puses, kai tyli i nesakai, o tave klaidingai suprant, tai tu nemeluoji, tik jie nesuprant. Krč, Dievs iki teisininka netemp‘, labai jau trumpi istatymai jo gavos. Artūrs daug šaunesnis.
O ką statistinis rinkiejas? Nieka. Kai realei, kas nors pirštu bed i jam saka „Žiek, už tava mokeščius chaltūrą ant poperiaus vara“, tai pochuj i jam. 70 proc. Rinkiejų šauk‘: „nebeverkit medverksnei“; 25 proc. šauk‘, ka reik‘ biški daugiau pozityvuma, bo niekada ankščiau vokietis tiek pinigų mum nedave i šlovie Artūrui; likę 5 tiesiog suprant, ka pasaulis pilns idijotų i lauk‘, kol tie idijotai naujų mokeščių prigalvos i galies visus padrąsint‘ tais pačeis žuodžeis: nu če reik‘ žiet‘ biški pozityviau, girdi, nebeverk. (statistiniai duomenis paimti iš to paties šaltine, kur mers naudojas – iš lempas).
I jei tu dirbi turguj arba koke tvuora tau maiša, arba vaika neįraše į sąrašą, ka gautų stacionarių priemonių, arba kažkada gerai kapeikas kielei mikriuką brūžindams, arba ranką biški triokštelieja žiemą, arba sava bolida sparnų tvirtumą pasitikrinai, arba negali per naują žiedą namo sugrįžt‘, arba esi neįgalus i važinieji ratais kvadratais per naujai renovuotas erdves ne ka pažiet‘, o ka nenurediet‘ laiptais ant noses, – tai nesigrūzink išvis i „žvelk į viską pozityviau, nebūk medverksnis“.
Nesigrūzink i chaltūrink, nes ištikra, viskas yra pochuj, tame tarpe i tu su sava nuorais. Net jei nuorai yra kolektyvines problemas sprendims. Pochuj, kam iduomes svetimas problemas? Nebeverk, tas neprided nei principa, nei pozityvuma.
#nebeverk #medverksni #px