Stuoviu pamodernintoj degalinej. Nu žinot, toke, kur vietoj konteinerių įrenge plastmasinę degalinę, bet visus pultus palika senus. Tuos tokius aliejineis dažais su patiuokais kelis kart nubraukytus i kur skaičiukai sukas.
Laikai knopke prispaudęs i klausais to garsa. Gali girdiet’ kaip per šlangą nusirit kekviena dešimtuoji litra.
Žiūriu, karmas dyleris po degalinę blaškos. Tai pas vieną, tai pas kitą, pika valandas, liaudies daug. Kas su langų skysčiu, kas su paniniu, kas su kava, o karmas dyleris visai be nieka.
Tai kas jam beliek, žiūriu atslenk link manes:
– Palauk biški, matai rankas užimtas, – bo laikau dujų paleidimą mygtuką i geriu kavą. Aš juk ne ministras, ka su kuoja galiečiau kapitalą perspardyt’.
– A tai, puons, gal tau če padiet’ reik’..? – klaus’ džentelmens manes.
– Eik, eik, ką tu če padiesi…
– …nors nieka aš če nesuprantu.., – nedrąsei numyke.
– Nu tai ką i sakau, pz.
Litrai bieg, eurus suk. Mes tylim biški. Karmas dyleris kultūras tur’ i ka išvengt’ nejaukiuos tyluos nuor’ šnekiet’, tai pasakoj tik tą, ką tur’ – sava istoriją.
Gezas grįža, bo buva išliekęs trumpam. Dvim du metus negrįža, toks laiks tigi buva. Prieš dvim du metus buva lengva susipainiot’. Gal’ jis man viską pasakot’, gal’ i nedapasakot’, visvien teisybes iš ten nieks neparsineš, tai ir aš jum če nečiešinsiu. O kaip tu parsineši, kai ten tikslei jos niera. Ten gi irgi reforma del to vykst.
– Tai, kai parlekei, jaučiu pizdiec konkrečei viskas atruoda?
– Išvis nieka aš če neįsikertu. Kai idijots braižau, net nežinau kode tu če tą šlangą pajungęs. Aš žigulius suprantu i viskas. O če visur: monitorei, ekranai, viskas pyps’ aplink. Ape atarnetą kažkokį šnek, snukius į pluonus šilelius sukišę. Aš kaip debils če, – žvengdams pasakoj.
– Haha, grynai, kai aš.
– Ne ne, tu tai protings, matos iškart, – gal vadyba toke, o gal psichologs, bet iškart gezas nustata, ka aš protings.
– Tai kas iš tuo? Juk ištikra gyvenu tai durnių viežese, nes če jų kels’. Če viskas jiem pritaikyta. I pyps’ tau viskas tode, ka be papildomas pagalbas durnei nebesigauda net prekybcentre kasuoj.
Vairuot’ gali mokiet’ geriau už Dakara vilkus, bet gatves tau sureguliuos, kai būtum su palietinima sindromu. Rodykles, lemputes, paryškinimai, stulpiukai. Atruoda aš nesuprantu, ka dvi tonas pasikinkęs galiu permušt’ bet kokę džiūsną, pasitaikiusią kely. Tu pažiek i kapotą, i pažiek į tą džiūsna. Juk i be fizikas aišku, kas ką traiška. Če tik durniui neaišku, bet durnių yra daugiau. Daba toks laiks, kai jie banda pritaikyt aplinką sava durnumui gelbėt’.
– Eismas tai daba didelis, kiek tų mašinų, bbž. – stebin gezą pakitimai.
I če tik eismas, nes matoms. O kiek da visko nematoma.
Taisykle ant taisykles: užpildyk formą 52, daformink su forma 102; padiek’ parašiuką, del sava domenų, nediek parašiuką del pinigų, če kortelę prabrauk, če aidy nuskanuok, o če jau notara tau reiks. Iš visų pusių tave blaška, reguliuoj, į šuonus stumda. Net i genijus nebesusigauda aplinkuoj savoj.
I viskas keičias nuolat. Če buva taisykle, če nebiera taisykles. Če nebuva taisykles, žiek’ pyst’ jau yra taisykle. Če visad veiksme būdams ne visus galus susigaudai, ką jau kalbiet’, kai grįžti po tokių atostogų.
– Tai aš net nežadu bandyt’ tas taisykles sugaudyt’, nebus tiek jegų. Man jau a taip a taip – vamzdžei visi byr, sieneles nebelaika, filtriukai kišas. Da kiek išeis pasidairau į pasaulį i tylei ramei kur nors pašaly užsilenkiu – toks gyvenima plans pas gezą. Aiškesne nebūn.
Statistikoj atkris pagyvenęs žmuogus grįžęs iš pataisos įstaigas, katras integravos į visuomenę: turieja dokumentus, socelinį draudimą, gyvenamą vietą. Bet numire, bo turbūt sveikatas pritrūka… sunkų gyvenima kelę nuėja tigi.
Visas taisykles atsirand tik tada, kai įvykst sinergija – viens grybs problemą padara, o kits grybs jos sprendimą potvarkiuose apraša. Padara – apraša. Padara problemą – apraša sprendimą. Ne ne, neišsprendž’ problemą, o aprašą galimą galimuos problemas sprendimą.
Grynai tode, visas Bustura autobusas būn nukabiniets spalvuotais lapais su taisyklem. Nes nu kiekvienais metais būn grybų autobuse. Originalių, kiekviens vis naują problemą sumąsta.
Grynai tode, mes skatinam jaunimą nevartuot’ narkotikų ir pastuovei ieškom įtartinai einančių jaunuolių tamsiu paros metu šaligatviu, katrie galimai tur’ nelegalių kanapių kišenėj i tuoj turies BK straipsnį. Bet pezalais jaunima jau nebepaimsi, jis laisvas laisvėj gimęs, laisvėj i pasens. “Visogero” nepasakęs.
Grynai tode, mes gelbėjam vaukučius pabiručius, bet gelbėjimą užbaigiam laukdami teisma psichologa išvadų pusę metų, nekreipdami diemese nei į vaika ašaras, nei į mamas depresijas. Nes gi teises viršenybe, o biurokratija yra tvarka.
– Grynai tode, mes visi esam grybai, – dadur’ Andriens.
Nes turim krūvas gyvenima taisyklių, katros tur’ užtikrint’ geruovę geruoves valstybėj, bet realei, b#bis gaunas.
Nuotraukoj matot integruotas į visuomenę damas prancūzišką manikiūrą. Realiai – jokiuos estetikas nesimata, da i smirdž’, bet lengviau jos nematyt’. Prašyma jinai socelinem juk neužpilde joke, tai te “padeda jai Dievas”.
