Taip viskas ir prasidėjo. Ne nuo ugnies. Nuo šilumos. Nuo jausmo, kad kažkas jį mato.

Žmogus nesugriūna iš karto. Kartais jis ištirpsta. Po vieną pokalbį. Po vieną atsiprašymą. Po vieną abejonę. Kol vieną dieną lieka tik klausimas: kada viskas tapo jo kaltė?

Viskas atrodė vietoje. Tik kažkur tarp žodžių buvo tarpai. Tokie pat kaip čia – tarp žolių šešėlių...