• Parama projektui [1]
202309.08-::-panevezio-herbo-istorija 202309.08-::-panevezio-herbo-istorija

Panevėžio herbo istorija

Miesto herbo samprata ir stilius neatsiejami nuo konkrečios epochos socialinės ir kultūrinės aplinkos. Herbo pokyčius inicijuodavo miestų savininkai ar net patys miestiečiai. Neretai užkariautojai stengdavosi pakeisti miesto simboliką. Panevėžio, kaip ir kitų Lietuvos miestų, vėliau – apskričių centrų, herbas per 200 metų buvo keletą kartų keistas, taisytas, uždraustas.
202309.05-::-panevezio-miesto-gatviu-istorija 202309.05-::-panevezio-miesto-gatviu-istorija

Panevėžio miesto gatvių istorija

Panevėžio miestas kūrėsi keliais etapais: Nevėžio dešiniajame krante – Senasis Panevėžys, Nevėžio kairiajame krante – Naujojo Panevėžio gyvenvietė. Panevėžio gatvės formavosi aplink bažnyčią, kur kūrėsi gyventojai, taip pat aplink Turgaus aikštę.

Kaip augo Panevėžys?

Rugsėjo 7 dieną – Panevėžio miesto gimtadienis. Iki šventės likus vos keletui dienų, kviečiame prisiminti miesto kūrimosi istoriją, įdomius faktus apie Aukštaitijos sostinę. Šventinę savaitę kasdien jais dalinsimės su Jumis. Šiandien apie tai, KAIP AUGO PANEVĖŽYS. O rugsėjo 8-10 dienomis kviečiame įsitikinti, kad Panevėžys skamba gerai ir atšvęsti 520-ąjį miesto gimtadienį!

1863 – 1864 m. Sukilimo atmintis neišblėso

Šiulių kaime (Zapyškio seniūnija) prižiūrimas ir tvarkomas sukilėlių kapas, vadinamas Lenkapiu. Čia palaidotas nežinomas skaičius (manoma, kad keliolika) 1863 m. balandžio mėn. 7 d. Lekėčių mūšyje su caro kariuomene žuvusių sukilėlių. Anot istoriko Vytenio Almonaičio, šioje vietoje yra palaidoti patys pirmieji žuvę devyni 1863–1864 m. sukilimo dalyviai Kuro girininkijoje.
svenciame-laisve:-zirmunuose-nustatyta-tiksli-vieta,-kur-1946-m.-gyveno-ir-veike-juozas-luksa-daumantas svenciame-laisve:-zirmunuose-nustatyta-tiksli-vieta,-kur-1946-m.-gyveno-ir-veike-juozas-luksa-daumantas

Švenčiame laisvę: Žirmūnuose nustatyta tiksli vieta, kur 1946 m. gyveno ir veikė Juozas Lukša-Daumantas

#VILNIUS | Geoinformacinėje sistemoje sutapdinę 1938 m. miesto planą su 1944 m. vasarą daryta miesto nuotrauka iš oro, ir gautą rezultatą palyginę su dabartine padėtimi, savivaldybės specialistai nustatė, kad mediniame vieno aukšto namelyje su mansarda  gyveno ir veikė J. Lukša-Daumantas, o šis namelis tuomet stovėjo prie šiandieninio Minties g. 6 daugiabučio.
baigtas-yivo-zydu-moksliniu-tyrimu-instituto-niujorke-ir-triju-lietuvos-atminties-instituciju-bendras-projektas baigtas-yivo-zydu-moksliniu-tyrimu-instituto-niujorke-ir-triju-lietuvos-atminties-instituciju-bendras-projektas

Baigtas YIVO Žydų mokslinių tyrimų instituto Niujorke ir trijų Lietuvos atminties institucijų bendras projektas

Šiandien YIVO Žydų mokslinių tyrimų institutas Niujorke pranešė, kad užbaigtas Edwardo Blanko Vilniaus kolekcijų projektas (EBVOCP) – istorinė septynerių metų 7 milijonų JAV dolerių vertės iniciatyva, kurios tikslas – apdoroti, išsaugoti ir suskaitmeninti išsklaidytas prieškario YIVO bibliotekos ir archyvų kolekcijas.
atminties-kelias-raseiniuose-ir-holokaustas atminties-kelias-raseiniuose-ir-holokaustas

Atminties kelias Raseiniuose ir Holokaustas

#RASEINIAI | Laikas bėga, skuba, neša metus, tačiau yra atmintis kuri liudija krašto istorijos įvykius, šviežias, ypatingas  žaizdas. Lygiai prieš 80 metų Raseiniuose prasidėjo čia gyvenusių žydų tautybės gyventojų tragedija, vadinama Holokaustu.

Kauno rajone paminėtos 80-osios tremties metinės

#KAUNO_RAJONAS | Pažymėdami 1941 m. birželio trėmimų 80-metį Garliavos mokyklų bendruomenės ir miesto gyventojai rinkosi į Krizių centro kiemą, kur vyko akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Čia susirinkusieji skaitė ištremtų ir tremtyje mirusių ar po Stalino mirties į tėvynę grįžusių tremtinių pavardes ir jų likimus.

Žemaitija – profesionaliojoje Lietuvos istorijoje

#VertaŽinoti | Žemaitijos istorija yra savita, kiekvienam tyrinėtojui kelianti daug klausimų. Šaltinių stoka ir tai, kad skirtingu laikmečiu visuomenė istorijai skiria mokytojos vaidmenį, o mokyti, skatinti tautinį pasididžiavimą, esame linkę išskirtinai gerais pavyzdžiais, neretai, nutylėdami nepatogius patriotinei sąmonei faktus.
idomioji-sporto-istorija:-kaip-atsirado-stadionai? idomioji-sporto-istorija:-kaip-atsirado-stadionai?

Įdomioji sporto istorija: kaip atsirado stadionai?

#SPORTAS #ISTORIJA | Olimpinės žaidynės buvo rengiamos galingiausio Olimpo dievo Dzeuso garbei nuo 776 m. prieš mūsų erą iki 394 mūsų eros metų. Žaidynėms rengti graikai pirmieji žmonijos istorijoje pradėjo statyti stadionus. Iš pradžių sporto arenos buvo statomos pailgos formos. Kai kurie antikos stadionai buvo pasagos formos. Pirmieji žiūrovai neturėjo specialiai jiems skirtų vietų ir būriuodavosi stadiono kraštuose arba ant kalvų. Vėliau šalia arenų atsirado ir specialių vietų žiūrovams.