Siedim su Andrienu balkone, trečedienis. Kaip ir nuobodu abiem. Po naktų i dienų toks ilgesys linksmybem širdį draska. “Varom į Pegį” siūla Andriens.
Nulekiam, liaudes nedaug. Keli tik staliukai apsiesti. Prie viena ger keli geziukai aptemptais megztineis. Daros selfius, karoče ūž nauji gyventojai klube.
Šuokiu eikštelej sukas trys fiejas, svirduliuodamas, bet seksuales. Turbūt švenč darba jubiliejų, nes matos, ka tokias dalykiškas.
Nu po kelių bokalų organizmas reikalaut praded bendravima su pisuaru. Nueinu, bendrauju. Ilek viens gezas iš tų megztinių. Megztinei geri, matos kada gezas įtemp krūtines raumenis i kada atleidž. Kai rankų nepakieles ein, visad įtemp.
– A Šiaulensks būsi? – klaus. Ble, galvuoju, če tik Palanguoj tokį žuodį gali išgirst. Bus gezas jaučiu nuo Plunges a Gargždų.
– Nu.
– A tai kas gera Šiauliuose?
– Nu ka žinau, viskas če gerai, – biški nenuoriedams bendraut tokiu intymiu momentu sakau. Nu i šeip vengiu sysiuodams dialogų, o tai niekad nežinai, kaip gal įvykei pasisukt su mana tiesiom mintim. O apšlapinti batai neramontiškai kvep paskui.
– O tai kuo neklausi iš kur aš?
– Tai ka man px, matau ka ne iš če.
– Iš kuo sprendi?
– Iš megztine.
– A tai irgi šmutkese gaudais?
Praslenku pro gezą rankų plaut. Gers vejelis Pegase, stiprus toks, greit rankas džiovin.
– Nu kažkiek.
– Londone pirkau vasarą, – girias fešionists.
– Maladiec, – mandagei pagiriu.
– O tai kur visas kurvikes? – klaus manes stileiva.
– Nier če tuokių, paklausk dušmanų, nežinuos kur vežt.
– Ne, ta prasme mergų kode niera?
– Aaa, nu tai po rugsieja pirmuos veng normales mergas klubų. Privažiuoj visuokių kaušų, nesamones dara. Nelabai jom patink.
Atsistuoju patuogiau, tie gezai visad miegst be perspejima antakį prakirst. O aš nauja megztine pirkt nenuoriu.
– Tu če ape mane? – sutrikęs gezas klaus. Ka pradiejau žvengt.
– Tai aišku ka ne. Tu tigi normalus.
I išeinu žvengdams. Siedžiu prie staliuka, gezas parein link sava draugų. Matau ka pasakoj tiem, ką gera sužinuoje ape Šiaulius. Visi sukiniejas į mane pažiet. Viens matau įsikirta, bet ne iki gala.
Aš Andrienui nieka nesakau. Aš gipsą klijuot galiu i su pamušta akim, o tam duobej tamsuoj abi akys reikalingas. Nu i šeip, daba neturiu chaltūras, tai kaip ir laisvas esu.
Varau, galvuoju, į lauką parūkyt. Ten vietas daugiau manevram, jei visi iškart nuorietų pakalbiet i pasigilint į mūsų miesta rutiną. Megztinius, matos, visi Londone pirkę
Išlendu, žiūriu atein arabiškų spalvų keli geziukai – marazmai iš universiteta, pagal mainų programą.
– Its buoring insaid, dont go, – sakau tiem. Gezai maluonei pasišypsa, saka nuor pasižmoniet. Nu žmoniekites, ble.
Parūkau, nusileidžiu pažiet. Marazmai svinguoj aplink panikes, o mana naujas draugs laksta aplink juos. Kiš ištiesęs rankas sava kuluokus pauostyt mažiausiam marazmui.
– What? – su nustebuse išraiška klaus marazms.
– Women, dount tač, Lifjueinian! – riek megztuks. Žvengiu iki negaliejima. Gers gezas, Londone saka pirka. Peterbors juk ne Londone?
Aš nebeįduomus. I šeip, sunku buva jam suprast ką šneku. O su marazmais papraščiau, nereik gilintis.
– Nu ką darom? – klausiu Andriena. – Judam a laukiam tarptautine konflikta?
– Nespies, – saka Andriens, muosteldams barzdą link išiejima.
O ten stuov Pegatrona megatronai. Aptariniej jau būsimą užsakymą. Tie kentai miegst kai leudis tūsin, o ne cirkinas. Jie vidutiniškai užtrunk ape 14,3 sec., kol suglamža tokius megztinius i padžiaun lauke prie išiejima. Yra i man buvę seniau, įduomus atrakcijons. Nespieji sureaguot, o tu jau beldi į duris i prašai “A galit striukę paduot? Va mana numeriuks”. Respekts Daivara komandai!
Miela valdže, aš Jūsų maldauju, išsaugokit universitetą. Vien pruofkių če per daug. Reik ka būtų balansas tarp smegenų i besmegenių. I tie statybininkai a kiti specelistai, gavę diplomą išpuč iš če. Kaži a jie taip smarkei reikalingi mum, gi danguoraižių neorganizuojat. O tas tamsus šešielis kenk mūsų miestui.
Nu arba atkurkit Arklius. Visiem būdava patuogiau, kai tie gezai vienam garde tūsina, o ne palaidi po miestą blaškes.
Duod į veidą i Šiauliečei, bet kai labai reik. I dara tai normalei, ne iš nugaras, ne iš šuona, o garsiai šaukdami: ateini če, gaidy!
Maldauju!
Kas pritariat laikinam i taginam visus, ka i tie palaikintų. Valdže miegst reitingus.
