Septynių vaikų šeimoje gimusi ir augusi plungiškė, savo tikrąjį pašaukimą atrado čia, Palangoje. Gražina ilgai negalėjo išsirinkti sau tinkamos veiklos. Teko jai save išbandyti daugelyje veiklos sričių, tačiau domėjimasis grožiu, mada, jai buvo artimas visą gyvenimą. Tik su šeima atsikėlusi į kurortą, jauna moteris suprato, kad tikrasis jos pašaukimas – kurti rūbelius vaikams. Dabar Gražina jau turi pastovių klientų ratą, kurie prašo unikalių, jos rankų darbo gaminių ir savo atžaloms.
Įsimintiniausia patirtis – sukarpyti mamos kailiniai
„Mano draugystė su siuviniais prasidėjo gerokai anksčiau, nuo vaikystės. Esu gimusi ir augusi septynių vaikų šeimoje. Gyvenome ne per daug pasiturinčiai, tad tekdavo visiems šeimos vaikams dalintis vieni kitų rūbais, o aš visą gyvenimą siekiau būti originali, man patiko puoštis, prižiūrėti save. Tad galima sakyti, kad vaikystėje taip pat siūdavau. Tekdavo pasitaisyti senus rūbus, juos atnaujinti, ar papuošti unikaliomis detalėmis. Kaip šiandien pamenu, kad esu gavusi nuo mamos pylos, kai jos kailinius sukarpiau ir prisiuvau sau prie batų. Jie atrodė unikalūs, minkštesni. O juk tuomet neturėjau nei kokybiškų audinių, nei siuvimo priemonių. Dabar juokas ima, o tada uch kaip bijojau tėvų! Tačiau ši patirtis, vaikystės prisiminimai, tos namų jaukumo, ar griežtesnio mamos žodžio baimės akimirkos, tikrai suformavo mano asmenybę. Ir dabar savo kuriamus vaikiškų rūbelių modeliukus mėgstu papuošti kailiukais, ausytėmis, tam tikromis ryškiaspalvėmis aplikacijomis“, – atviravo pašnekovė.
Atgaivino ilgainiui primirštą pomėgį
Gražina pasakojo, kad ilgainiui savo potraukį siuvimui buvo primiršusi. Tačiau vos tik atsirado jos šeimoje vaikučių, jie kaip mat tapo pirmaisiais, anuomet dar nepatyrusios, siuvėjos klientais. „Viskas prasidėjo nuo mano pačios vaikų. Norėjau aprengti savo vaikus kažkuo tokiu, kad nebūtų masiška, visų naudojama, matyta. Mačiau lyg ir viziją, kokių rūbelių norėčiau savo vaikams, bet neturėjau žinių, kaip ją padaryti, perteikti, pritaikyti gyviems žmonėms. Pradėjau siūti savo vaikams, nesvarbu, kad siūlės nelygios, bet svarbiausia, kad rūbeliai – kitokie, originalūs. Tad pirmieji mano klientai – mano pačios vaikai, vėliau mano siuvinius išbandė vyras, o dar vėliau – draugai“, – pasakojo apie pirmąsias siuvimo patirtis Gražina. Dabar galimybių begalės. Informacijos gausu internete, tad galima tikrai susirasti gausybę idėjų ir patarimų, būsimiems darbams. Atsiradus didžiuliam norui papuošti savo pačios vaikus, jauna moteris prisiminė ilgainiui pamirštą savo pomėgį, ir pradėjo lankyti įvairius siuvimo kursus, kurie suteikė daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, išmokino siūti, konstruoti, pastiprino jau turimas žinias. „Pirmieji žingsniai tikrai nedrąsus: siuvau savo šeimos nariams, draugams, o vėliau atsirado klientų, pamažu susiformavo pastovių užsakovų ratas. Žinau, kad kiekvieną mėnesį turėsiu jiems siūti, o tai man labai malonu“, – sakė pašnekovė.
Užsakymai internetu
„Parduotuvėje vaikiški rūbeliai per daug spalvingi, o man patinka atskleisti vaiko asmenybę. Tarkim, jei siuvu berniukui, noriu, kad jis atrodytų lyg mažas suaugęs vyrukas. Patinka subtilesni rūbeliai, pabrėžiantys vaiko charakterį. Visas medžiagas perku naujas. Nedarau nei labai brangių, nei labai pigių rūbelių. Nuėjus į turgų, domiuosi rinkos kainomis, dažnai pasižiūriu, kokia ten vaikiškų rūbų pasiūla. Nueinu, paliečiu, pažiūriu kokybę – kokybės ir kainos santykis neretai šokiruoja. Negaliu ramiai reaguoti, pamačiusi turguje, jog nekokybiškas siuvinys, su greitu laiku atirsiančiomis siūlėmis, kainuoja tikrai brangiai. Dažniausiai siuvu iš medvilnės ir elastano, kad vaikiški rūbeliai nevaržytų judesių, būtų ir gražūs, ir patogūs. Mano darytos siūlės laiko daug ilgiau, nei turgaus rūbų. Namuose įsirengiau jaukią siuvyklėlės erdvę, į ją einu kas rytą, kaip į darbą. Daugelį užsakymų vykdau internetu, aprūpinu savo drabužėliais visą Lietuvą. Nes klientai atsiranda iš visur. Aš mamytėms surašau, kokių matmenų man tiksliai reikia, jos viską pamatuoja, o aš – pasiuvu. Čia yra bendras mano ir mamyčių darbas, nes jei blogai išmatuoja – drabužėliai vaikui netinka. Visą gyvenimą žinojau, kad siūsiu tik vaikams, jiems lengva siūti, nes siuviniai būna ryškūs ir spalvingi, o man tai ir patinka!“, – džiaugėsi atradusi save pašnekovė.
Atidžiai renkama kiekviena detalė
„Pradėti savo veiklą tikrai nebuvo sunku, nes darau tai, ką mėgstu, už ką žmonės mane giria. Jau susiradau pastovius medžiagų tiekėjus, mat užsisakinėju medžiagas taip pat internetu. Būna įvairių žmonių – vieni geranoriški, vos aprengę vaikutį mano siūtais rūbeliais, šypsosi, dėkoja, kiti – reiklesni. Būna, kad šeimos gražina rūbelius, nes pasitaiko, kuomet padarai per ilgą ar per trumpą. Tačiau vos tik klientai grąžina – pataisau, perdarau ir išsiunčiu atgal. Dauguma jų džiaugiasi, mane savo draugams rekomenduoja. Tačiau kūrybiniame darbe būna visko: ir sėkmių, ir nesėkmių. Neklysta tik tie, kurie nedirba. Iš savo klaidų mokomės, stengiamės jas taisyti ir tokiu būdu tobulėti. Siuvimas – nėra mano pragyvenimo šaltinis, tai mano hobi. Tikriausiai dėl to galiu valandų valandas prasėdėti prie siuvimo mašinos. Namuose dar dėmesio reikalauja 2 vaikai, 2 šunys, katė ir vyras. Stengiuosi dirbti abejomis rankomis , o kartais prireikia net visų šešių, kad visi būtų bent kiek patenkinti, neliktų nepagloboti, neprižiūrėti. Esame pernelyg įpratusios viską parduoti ir pirkti, įkainoti ir vertinti. Kartais nebepajėgiame įsivaizduoti, kad yra neįkainojamų dalykų. Kiek kainuoja draugystė? Kiek kainuoja geras žodis? Kiek kainuoja žinojimas, kad esi kažkam reikalinga? Dažnai tai turime, bet ar vertiname?… Jei jums paskambina draugė , be jokio ypatingo reikalo, be prašymo, tiesiog paklausti, kaip jums sekasi, ar suprantate, kad turite draugę? Kuriai svarbu, kaip gyvenate. Tai labai daug. To nenupirksi. Ir tai reikia labai branginti. Branginu draugystę savo veiklą, ir kiekvieną žmogų, su kuriuo bendrauju, kurio vaikui siuvu“, – atviravo Gražina.
Dabar – šiltesnių rūbelių poreikis
Anot Gražinos, pastaruoju metu labiausiai pamėgti komplektukai, kuriuos apjungia bendra detalė. Einamiausios kepurytės dvigubos, su pūku viduje. Vieną komplektuką ar siuvinį įkėlus į internetą, atsiranda užsakovų, kurie prašo tokio pat. Tačiau serijiniai užsakymai, analogiškų siuvinių gamyba, jaunai moteriai nėra įdomi. Ji noriai kuria kiekvienam unikalų užsakymą, pagal vaiko asmenybę, jo charakterį, stilių. Pagrindinis jos siekis – sukurti tai, kas būtent tam vaikui gražiausia. „Būna, kad šeimos prašo vienodų komplektų visiems – ir vaikams, ir tėveliams. Aš esu užsibrėžusi siūti tik vaikams iki 120 cm. ūgio. Net savo didžiajam sūnui jau nebesiuvu, o štai mažylis – aprengtas nuo galvos iki kojų. Žmonės renkasi iš to, ką aš galiu pasiūlyti. Vis populiarėja garstyčių spalva, ypač rudenį – menanti geltonų lapų kritimą. Konkurencija šiame versle taip pat labai didelė, daug yra siuvėjų, kurios siuva vaikams, tačiau aš rekomenduoju rinktis kokybės ir kainos adekvatų santykį. “, – apie užsibrėžtą tikslą siūti tik vaikams, kalbėjo jaunoji siuvėja.
Atrado tikrąją laimę
Ji atviravo gyvenime išbandžiusi įvairiausių darbų: vos iš Plungės atvykus į Palangą dirbusi įvairius vasaros sezono metu einamuosius pagalbinius darbus, vėliau ėmėsi fotografijos meno. Įsigijo brangų fotoaparatą, kuriuo fotografuodavo šeimynines šventes: vestuves, krikštynas, rengdavo ir asmenines fotosesijas. Ši veikla jai sekėsi puikiai: ir žmonės buvo paklusnūs, vykdydavo jaunosios fotografės paliepimus – juk viskas geram tikslui, įamžinti gražiausias šeimos akimirkas. Tačiau kažkas viduje Gražinai tarytum sakė, kad tai dar ne tavo, ne čia tavo pašaukimas.
„Pardaviau savo fotoaparatą, o už gautus pinigus nusipirkau siuvimo mašiną. Dabar jaučiuosi daranti tai, ką noriu, kas man patinka, mane už darbus daug kas giria. O jei turi mėgstamą veiklą, ji jokiu būdu nėra tavo darbas – tai labiau gyvenimo būdas. Kuri, derini, kerpi, konstruoji, o žiūrėk, ir spalvos tarytum visai netyčia susiderina – apie savo pomėgį, kuris pamažu tampa verslu kalbėjo Gražina. Ji prasitarė, turinti svajonę kada nors atidaryti ir savo parduotuvę. Tad beliek tik palinkėti jaunajai kūrėjai sėkmės, ir kad visos jos svajonės taptų realybe.