Mana kieme pagrindinis sports buva fūle, gal tode, ka buva netuoli stadijons. O gal tode, ka tada futbolu normalūs gezai rūpinos i užvesdava visus vaikus sava pergalem. I visam rajone luošdava pacanai fūlę. Nu bet i kašį, nes gi Lietuviai. Bet kaše komandas neturiejom, o fūles turiejom. Buvom susipirkę maikes venuodas, šortus, net gedrikes. Klyčkas ant nugaras su markereis užsirašę.
Rašydavom i numerius. Bet numerei tema buva gana sudetinga, tode ka kiekviens iš mūsų turieja sava idealus, katrais užaugę noriejom būt. I tie idealai dažnai sutapdava. Atsimenu, su Andrienu susimušę vieną kart buvom i tapom ilgą laiką ne draugais. Andriens da daba pykst, saka “Kaušas esi, tas numeris turieje mana būt”. Bet nebuva, haha
Pykdavomes i del kapitona, nes kapitons viską sureguliuodava i visi jo klausydava. Jis nuspręsda, kam gynime atsimušiniet, o kam puolime bankes durt. Tai aišku, ka visi norieje poliejeis būt. Tai del kapitona pozicijas irgi kipišai rimti kildava. Nestabiles labai pareigas būdava, visada kas nors sukeldava buntą i pastatydava kitą.
I varatarei būdava pas mum du, irgi gezai buva priešais viens su kitu. Nes viens, pavyzdžiui, jei sueidava su kapitonu, būdava laimings i laikydava vartus. O kai kapitons pasikeisdava, tada jau kits būdava laimings. Nu, o emocijas išliedava tarp savęs.
Bet če da ne viskas, nes tiek puolime, tiek sauguos, tiek gynyboj būdava pagrindinis sastavs i atsarginis. I jei jau nuliūdęs sutikdavai tapt kaire krašta gynieju, tai da reikdava konkuruot su naparniku, katras bus starte arba ne. O nuspręsdava vistiek kapitons. I viel tą pačę emocijų suvaldyma techniką nauduodavom. Asils tas Andriens, per jį daug kartų ant suola prasediejau. Maikę su numeriu užsimetęs, joke džiaugsma
Po kiek laika, atsirada trenere pozicija. Treneris – tai buva už visus vyresnis kents i už visus geriausiai luoše. Krč rimts autoritets, nes su kamuoliu apeidava 3-4 gezus be didele varga. Žinuoje daug ką ape fulę, gaudes pavardiese, buva lankęs Kleve. Kai jį tesiuogei rinkom visi vieningai nutarem, ka to geza nekeitaliosim. Nubalsuojam i tagu dara kaip išmana.
Visi vyriškai pasirašem jo klausyt i patvirtinom demokratišku balsavimu. Balsava visas kiems, net i tie, kas nemokieje luošt, o tik sirga. Nu tipo i mergas, i da keli švelnesne būda geziukai.
Darydava treneris mum treniruotes. Buvom vartus susikalę, žuoles pievoj apsipjuovę, linijas iš smiele susibraižę, štangas įsismeigę. Bet po tų trenkių ne visa banda eidava kartu namuo, o mažom konfliktinem grupelem. Vieni nepatenkinti trenere sprendimais, kiti per daug laimingi. I vistiek emocijas reikdava sutvarkyt.
Ka maikes būtų logišks sprendims, karts nuo karta luošdavom prieš kitus rajonus a kiemus. Dažniausei laimiedavom, nes buvom rimtai nusiteikę maži geziukai. Nu, jei praluošdavom, tai tik tada, kai priešininkai pasikviesdava vyresnių į komandą. Nu tai tiem nesunku mumis išmaudyt a pastumdyt su pečiuku būdava. Bet pasitikiejims savim nekrisdava, nes priežastis pralošima nesunku konstruktyvei įvertint. O perspektyvoj visvien planuodavom užaugt.
Bet neskaitant tesiuoginių rinkimų, sezonui įpusiejus, trenere darbs po truputį pradieje būt vertinams neigemai. Nes kuo ilgiau tas mumis reguliava, tuo daugiau pas kiekvieną atminty įstrigdava abydų. Tai ką nors ne taip pasake, tai ne ten pastate, tai pažvenge iš ko nors a iš starta išmete. O mes gi visi futbola žvaigždes jautemes i savigarbas mūsų buva jautres. Maži pikti šiaulietiška charaktere geziukai.
Žuodžiu vieną kart, atvarem mes pas priešininkus į stadijuoną suluošt. Koučius saka mum:
– Va yra kapitons, tegu viską sureguliuoj, o aš biški turiu paliekt, greit grįšiu.
Nu ka apsidžiaugem visi komandas blatnekai. Krč, letesnius sumetem į gynybą, greitesni suėjom į puolimą. Išmuša mūsų žvaigždžių valanda. Pats tas pruoga įruodyt, kas če bankes gereusiai dur. Pirmą kielinį sulošem 5:0!
Gavom
Siedim per pertrauką, toke pažeminimą nieks nesitikieje. Tokie mandri visi, o čia pyst i 5:0. Kapitons gezas panikoj, pradieje riekt, ka treneris lievs. Kaip jis galieje mumis palikt vienus, o daba 5:0! Nu visi suprata kame šaknys – neatsakingiausias komandoj yra treneris i baust reik. Žuodžiu jau nutarem, ka sulošim i jam ragas. Bus atleists kluba valdybas iš pareigų.
Žiūrim atvara treneris per stadijuoną takiuku, žvengdams iš mūsų. O mes nežvengem, 5:0 tigi. Mumis da labiau jis nervint tada pradieje. Da toks linksmas i be logikas klaus:
– Nu tai kiek laimit?
Aš galvuojau man smegenine spruogs nuo to klausima. Andriens irgi nebesivalde, į štangą kuoją dauže.
– Tai kaip če sastavą susideliuojuot? – da tur nagluma domietis maču, iš katro pats pabiega.
– Ne tava reikals, žąsine, deliok iš nauja į varom luošt, – beveik choru aprekem.
Nu gezas sudelioje kaip visad, bet pykt i liūdiet laika nebebuva, nes priešininkai jau šauke:
– Kas yra? A nebenuorit luošt leberei?
Antras kelinys prasided. Išlekem luošt visi ant tų nervų i nieka nemąstydami. Nu pamąstysim po mača, o daba luošt reik. Visi žinuojom, ka po mača treneriui rags bus i susikaupem ties žaidimu. Nes nu negal treneris komandas palikt. I šeip jis durns, net neužaugęs mūsų kieme i tik žiemą atsikrauste. Bet daba suluošt reik!
Sulošem mačą. Nieks treneriui nieka nebesake. Nu, o ka če i be sakysi tam kaušui, jei antrą kielinį viel sulošem 5:0. Tik daba 5 dūrem mes i mačas baiges 5:5!
Visi išsišiepę buvom, jautemes kaip laimieję. O kode? O tode ka supratom gyvenimą tiesą, katra lydž visus da iki šende. Kad i koks treneris medis bebūtų i kur tave padietų, tu turi susikaupt i padaryt kas nuo tavęs priklausa. O kai padarysi, ką tau patikieje, tada i galiesi žvaigždiet i balsą kelt. Bet pirma turi padaryt, kas tau visos komandas yra pavesta.
Gerb. mere, mieli tarybos nariai, savivaldybės administracija, partijų nariai i visi kiti vietinei politikierei, nuoriu Jus informuot, kad tada mūsų komandoj buva 3 septintuokai, 8 šeštuokai, 4 penktuokai i 1 ketvirtuoks. Treneris i kapitons buva aštuntuokai.
O kelintuokai, ble, esat Jūs?
#saulesmiestapolitika #yra #vaikų #darželis
Tik be laipynių.