Šilumos siurblys nešildo generuodamas šilumą iš kuro, o perduoda ją iš vienos aplinkos į kitą – paima šilumą iš lauko oro, žemės ar vandens ir perkelia ją į namo šildymo sistemą. Dėl šio principo įrenginys iš 1 kWh sunaudotos elektros energijos gali pagaminti 3–5 kWh šiluminės energijos, o kai kurie modeliai pasiekia ir 300 proc. efektyvumą.
Palyginimui, šiuolaikinio dujinio katilo efektyvumas siekia apie 90 proc. – tai reiškia, kad 10 proc. sunaudotos energijos katilas iššvaisto, o šilumos siurblys iš tos pačios energijos kiekio pagamina kelis kartus daugiau šilumos, nei pats sunaudoja elektros.
Ar šilumos siurblys realiai sumažins šildymo sąskaitą, priklauso nuo kelių konkrečių veiksnių – namo šiluminės izoliacijos, teisingai parinktos įrenginio galios ir pasirinkto siurblio tipo.
Švari Energija specialistai padeda išsiaiškinti, kada šis šildymo būdas atsipirks jūsų namui ir pataria, į ką atkreipti dėmesį renkantis įrenginį.
Kada šilumos siurblys duoda didžiausią naudą?
Sandariame, gerai izoliuotame name
Šilumos siurblys šildo perduodamas šilumą iš lauko į namo vidų, todėl jei namas ją greitai praranda (per plonas sienas, nesandarius langus ar vadinamus šalčio tiltus), siurbliui reikia dirbti daug intensyviau, kad kompensuotų nuostolius.
Gerai izoliuotame name šiluma išsilaiko ilgiau, todėl užtenka mažesnio galingumo įrenginio, o eksploatacijos išlaidos būna mažesnės.
Derinant su nuosava saulės elektrine
Šilumos siurblys veikia naudodamas elektrą, todėl jo eksploatacijos kaina tiesiogiai priklauso nuo elektros kainos.
Turint saulės elektrinę, vasarą namų ūkis siurbliui (ir kitiems poreikiams) naudoja pačios pasigamintą, nemokamą elektrą, o žiemą – per vasarą sukauptą elektros perteklių, atgautą iš Energijos skirstymo operatoriaus.
Taip sumažinamas iš tinklo perkamos elektros kiekis ir bendra šildymo sąskaita.
Pasirinkimus tinkamo dydžio įrenginį
Jei siurblio galia per maža namo poreikiams, jis nuolat dirba maksimaliu pajėgumu ir dažniau įjungia papildomą, daug elektros naudojantį kaitinamąjį elementą.
Jei galia per didelė, siurblys nuolat įsijunginėja ir išsijunginėja, o kiekvienas paleidimas sunaudoja papildomą energijos kiekį.
Abiem atvejais galutinė sąskaita už elektrą didesnė, nei būtų su tiksliai namo poreikiams pritaikytu įrenginiu.
Pasinaudojus valstybės kompensacija
Kompensacija sudaro 50 proc. tinkamų kompensuoti išlaidų, kurios skaičiuojamos pagal valstybės nustatytus fiksuotus išlaidų dydžius.
Pavyzdžiui, įsirengus apie 6 000 eurų kainuojantį oras-vanduo šilumos siurblį su integruotu boileriu, galima susigrąžinti apie 3 000 eurų.
Dėl to sumažėja pradinė investicija, o įrenginio atsipirkimo laikas sutrumpėja 3–4 metais.
Kodėl šilumos siurblys efektyvesnis už katilą?
COP (naudingumo koeficientas) rodo, kiek šiluminės energijos siurblys pagamina iš vienos suvartotos elektros kilovatvalandės.
Geros klasės šilumos siurblio COP siekia 4 ir daugiau – tai reiškia, kad iš 1 kWh elektros gaunama 4 kWh šilumos. Palyginimui, elektrinis katilas iš tos pačios 1 kWh elektros pagamina tik 1 kWh šilumos.
Apie 25 proc. šildymui reikalingos energijos šilumos siurblys sunaudoja iš elektros, o likusius 75 proc. paima iš aplinkos – oro, žemės ar vandens, už kurią mokėti nereikia.
Šilumos siurblių tipai ir kada kurį rinktis
- Oras-oras – šilumą iš lauko oro perduoda tiesiai į patalpos orą, todėl montuojant nereikia kasti ar gręžti vamzdynų. Namuose, kuriuose jau yra oro kondicionavimo sistema su ortakiais (vamzdžiais, kuriais paskirstomas oras po patalpas), siurblį galima prijungti prie jų, nekeičiant visos šildymo infrastruktūros. Tinka tiek šildymui, tiek vėsinimui.
- Oras-vanduo – šilumą iš lauko oro perduoda ne orui, o vandeniui, kuris cirkuliuoja namo grindiniame šildyme ar radiatoriuose; taip pat gali šildyti baseiną. Palyginti su oras-oras sistema, vanduo kaip šilumos nešėjas išlaiko daugiau šilumos, todėl sistema gali efektyviau tiekia šilumą didesniam patalpų plotui.
- Geoterminis (gruntas-vanduo) – naudoja žemės gelmėse sukauptą energiją, kurią surenka per sklype specialiai įrengtą vamzdyną (lauko kontūrą). Kadangi žemės temperatūra beveik nekinta ištisus metus, efektyvumas išlieka stabilus visą sezoną, nepriklausomai nuo to, kiek nukrenta lauko oro temperatūra – tuo šis tipas skiriasi nuo oro pagrindu veikiančių siurblių. Reikalauja didesnių pradinių investicijų ir papildomo lauko kontūro įrengimo darbų, tačiau eksploatacijos sąnaudos vidutiniškai perpus mažesnės nei oras-vanduo sistemų.
Daugiau informacijos → Švari Energija šilumos siurbliai.
Dažniausios klaidos, mažinančios šilumos siurblio efektyvumą
Netinkama įrenginio galia
Galia parodo, kiek šilumos siurblys per valandą gali pagaminti – ji turi atitikti konkretaus namo šildymo poreikį.
Jei parenkamas per silpnas įrenginys, jis nuolat dirba visu pajėgumu ir vis tiek nespėja pakankamai sušildyti namo, todėl automatiškai įsijungia papildomas elektrinis kaitinimo elementas – tai gerokai padidina elektros sąnaudas.
Jei parenkamas per galingas įrenginys namo poreikiams, jis greitai pasiekia norimą temperatūrą ir išsijungia, o po trumpo laiko vėl įsijungia iš naujo – kiekvienas toks paleidimas papildomai sunaudoja elektrą, todėl bendra sąskaita taip pat išauga.
Montavimo klaidos
Šilumos siurblio viduje cirkuliuoja šaltnešis (freonas), kuris perneša surinktą lauko šilumą į namo šildymo sistemą.
Jei montuojant vamzdynas sujungiamas nesandariai, freonas pamažu prasisunkia laukan – jo lieka mažiau, todėl siurblys nebegali efektyviai pernešti šilumos ir dirba silpniau, nei turėtų.
Prieš pripildant sistemą šaltnešiu, iš vamzdžių būtina pašalinti visą orą ir drėgmę (šis procesas vadinamas vakuumavimu).
Jei tai atliekama nekokybiškai, likusi vamzdeliuose drėgmė žemoje temperatūroje virsta ledo kristalais, kurie laikui bėgant pažeidžia įrenginio vidines dalis.
Kaip valstybė padeda įsigyti šilumos siurblį pigiau?
Vidutinė šilumos siurblio sistema su montavimu kainuoja apie 5 000–8 000 eurų.
Norint palengvinti šią investiciją, gyventojams, kurie iškastiniu kuru (dujomis, akmens anglimi ar panašiai) kūrenamą šildymo įrenginį keičia į šilumos siurblį, dalį išlaidų kompensuoja valstybė – tai administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).
Kompensacija sudaro 50 proc. tinkamų kompensuoti išlaidų, tačiau ji skaičiuojama ne nuo faktinės sumokėtos kainos, o nuo valstybės iš anksto nustatytų fiksuotų įkainių.
Pavyzdžiui, įsirengus apie 6 000 eurų kainuojantį oras-vanduo šilumos siurblį su integruotu boileriu, galima susigrąžinti apie 3 000 eurų.
Pasinaudojus šia parama, sumažėja pradinė investicijos suma, todėl atsiperkamumo laikas sutrumpėja 3–4 metais.
Net ir be kompensacijos, dėl mažesnių eksploatacinių kaštų investicija dažniausiai atsiperka per 5–7 metus.
