Žemės ūkio ministerija formaliai Europos Komisijai pateikė siūlymus keisti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) Strateginio plano priemones, kuriose ir aplinkai kenksmingi sprendimai – ženkliai sumažinti pakrančių apsaugos juostų apimtis prie melioracijos griovių, iš esmės silpninti sėjomainą, mažinti gamtos atkūrimo įpareigojimus išmokas už aplinkai palankų ūkininkavimą gaunantiems ūkininkams.
„Dabartiniai Žemės ūkio ministerijos siūlymai prieštarauja tam, ką dar visai neseniai teigė protestavę ūkininkai – jog jie nėra nusiteikę prieš gamtą, ją saugo. Tai kaip čia yra – ministerija neatstovauja ūkininkų, eina prieš jų interesus? Ar ūkininkai iš tiesų nenori saugoti gamtos? O gal ministerija atstovauja tik dalies ūkininkų – intensyvios chemizuotos grūdininkystės pramoninkų – interesus, kurie didžiąja dalimi mums net negamina maisto?” – svarsto nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumo” vadovas Žymantas Morkvėnas.
Gyvulininkystės ūkį turinčiam ūkininkui Nerijui Sukackui tokie Žemės ūkio ministerijos siūlymai taip pat kelia nuostabą.
„Doras ūkininkas rūpinasi savo žeme, jos derlingumu, jam rūpi mažiau teršti vandenį. Nesuprantu, kokiam ūkininkui būtų gaila palikti tuos 3 metrus nesuartus iki kanalų, kad išpurkšta chemija nepatektų į mūsų upes ir ežerus, koks ūkininkas turi nesuprasti sėjomainos naudos. Gamta mums teikia maistą, ja turime rūpintis. Čia toks visiškas agronomijos mokslo pagrindas.”
Aplinkosaugininkai akcentuoja, kad Strateginio žemės ūkio plano įgyvendinimui penkerių metų laikotarpiui yra skirta beveik 4 mlrd. Eur ES mokesčių mokėtojų paramos ir jie iš esmės turėtų būti skirti bendro viešojo gėrio kūrimui.
„Mūsų bendri pinigai turi kurti naudą visiems, o ne saujelei stambių žemvaldžių, kurie nori išplėsti savo galimybes teršti Lietuvos gamtą.” – sako Ž. Morkvėnas.
Lietuvos ornitologų draugijos vadovas Liutauras Raudonikis pastebi, kad Žemės ūkio ministerijos siūlymai blogins kaimo kraštovaizdžio paukščių ir jų buveinių būklę, kuri jau ir taip yra labai prasta ir kasmet vis labiau blogėja. Per paskutinius dvidešimt metų stebėtų įprastų kaimo paukščių bendra gausa sumažėjo daugiau nei 50 %.
„Paukščiai yra kaip lakmuso popierėlis, parodantis kritinę atvirų kraštovaizdžio buveinių būklę”. – sako ornitologas.
