2026-11-05
Varšuvoje vykstančiame Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) ministrų susitikime šiai organizacijai priklausančių valstybių ministrai bei viceministrai, Europos Komisijos atstovai aptarė, kaip sekasi įgyvendinti Baltijos jūros veiksmų planą.
Jame nurodyti konkretūs veiksmai, kuriais siekiama iki 2030 m. užtikrinti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę. Tai susiję su biologinės įvairovės apsauga, eutrofikacijos mažinimu, kovos su pavojingų medžiagų ir jūrų atliekų tarša, taip pat su tvariąja veikla jūroje.
Lietuvai šiame susitikime atstovavo aplinkos viceministrė Giedrė Ričkutė, ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, šios grupės vyresnysis patarėjas Tomas Želvys ir patarėja Vida Kučinskienė.
Susitikimo dalyviai aptarė ir laivybos saugumą Baltijos jūroje, būtinybę stebėti ir reaguoti į incidentus, susijusius su vadinamuoju šešėliniu laivynu. Šis laivynas siejamas su tanklaiviais, neatitinkančiais tarptautinių sankcijų ir laivybos saugumo reikalavimų. Tokie grėsmę jūrų saugumui ir aplinkai keliantys laivai dažniausiai naudojami tarptautinėms sankcijoms apeiti, jie negali įplaukti į uostus ir teikti jūrų paslaugų.
Susitikime dalyvavę valstybių atstovai priėmė bendrą pareiškimą, kuriame smerkia rusijos agresiją prieš Ukrainą ir vykdomus hibridinius veiksmus, keliančius tiesioginę grėsmę Baltijos jūros regionui, ypač vadinamąjį šešėlinį laivyną. Pareiškime taip pat akcentuojama, kad HELCOM veikloje ir toliau nėra galimybės bendradarbiauti su rusija.
Varšuvoje taip pat buvo kalbėta apie Baltijos jūros svarbą transportui, tarptautinei prekybai, energetiniam saugumui ir šios jūros regiono valstybių ekonomikų konkurencingumui. Uostų infrastruktūros, veiksmingo ir modernaus jūrų transporto bei jūrinių vėjo jėgainių plėtra suteikia šalims ekonominio augimo galimybes, tačiau kartu reikalauja ir atsakingo požiūrio į jūrų ekosistemos apsaugą ir žmogaus veiklos neigiamo poveikio aplinkai mažinimą.
Susitikime buvo išsakyta būtinybė stiprinti regiono konkurencingumą, gerinti susisiekimą ir remti inovacijas, kartu saugant jūrinę aplinką ir stiprinant atsparumą geopolitiniams bei aplinkosaugos iššūkiams.
Renginyje aplinkos viceministrė G. Ričkutė po dvejus metus trukusio Lietuvos pirmininkavimo šiai komisijai Lenkijos infrastruktūros viceministrui Arkadiuszui Marchewkai perdavė simbolinį HELCOM pirmininkavimo raktą. Lietuvos pirmininkavimo laikotarpis buvo svarbus stiprinant regioninį bendradarbiavimą ir bendras pastangas saugoti Baltijos jūros aplinką. Lenkija, perėmusi pirmininkavimą, tęs šiuos darbus ir sieks tolesnės pažangos įgyvendinant bendrus Baltijos jūros apsaugos tikslus.
Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos konvencijos tikslams įgyvendinti 1974 m. balandžio 25 d. įkurtoje HELCOM dalyvauja sienas su Baltijos jūra turinčios šalys ir ES.
HELCOM tikslas – tobulinti Baltijos jūros regiono aplinkos apsaugos tarptautinę politiką ir Baltijos jūros aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus. Prisijungę šalys yra įsipareigojusios stabdyti ir panaikinti Baltijos jūros baseino taršą iš visų taršos šaltinių, sumažinti ir, kur įmanoma, panaikinti neigiamą žmogaus veiklų poveikį jūrinei aplinkai.
