Pirmadienis, miegu sau. Anksčeusei nuo ryta, kažkur puse dvylikas skambin nežinoms numeris. Pakeliu:
– Atsiliepiau.
– Laba diena, skambina Jums Kotryna iš..
– Nereik man nauja plana, – iškart ka negaišt sakau.
– Ne, ne, paklausykite. Aš skambinu iš hedhantinimo agentūros. Jūsų projektu susidomėję yra kelios kreatyvo agentūtos, norėtume su Jumis pabendrauti. Gal būtų įmanoma rasti bendrų sąlyčio taškų ir padėti Jums monetizuoti projektą. Tai rimti žmonės, turintys patirties dirbant promoušino srityje, – be jokios pauzes diesta Kotryna man. Gal aš i ne tikslei atkartuoju ka jin saka, nes labai greit mandrius žuodžius ber.
– Nu aš nežinau, Kotryna, kaip če taip gavos, ka medžiuotojam atruoda, ka mum padiet reik. Nu bet maluonu. O jei parašytum iš sava profile, aš gal pažiejęs tava selfius galiečiau įvertint galimus sąlyče taškus, – toks apsiblausęs palengva diestau.
– Hi hi hi, Jūsų jumoro jausmas tikrai unikalus. Gal galėtume sutarti, kada atvyktumėte į Vilnių pokalbiui?
Nu nebluogai tas Vilnius stum, visai be logikas, kai visad. A kada būn taip, ka gruobis ein pas medžiuotoją? Tipa diedis Steps siedž namie. Skambin jam šerns į saka “Agirdi, aš če prie bokštele giliukus knisu, a gali priliekt pašaut?”. Nu visai be logikas.
Nu bet iš kituos puses, patūsint suostinej irgi variants. Žiek, da jei monetizuos, bus už ką fifūlkas pagaudyt.
– A tai kada tu laisva? Draugę kokią turi?
– Hi hi hi, na Jūs ir linksmuolis, – vel linksmai saka.
– Nenuoriu pasiruodyt senamadišks, bet man nejauku, ka aš tau komplimentą da nepasakiau, o tu man jau du pasakei, – toks biški susigluminęs sakau.
– Hi hi hi, tai ar galėtume sulaukti Jūsų svečiuose?
– Reik pasitart su Andrienu, jis lygtai audikei važiuoklę perrinkiniej. A tau bet kada tink?
– Na būtų gerai, jog laiką suderintume prieš kelias dienas, nes mūsų vadovas taip pat norėtų su Jumis susipažinti. Jis taip pat kilęs iš Šiaulių krašto. Jis iš Joniškio, – saka Kotryna.
Tas “taip pat” nuskambieje kaip įžeidims. Nu bet aš nuryju, ką če žinai, gal visai geri tie sąlyče taškai.
– Nu gerai, šende link vakara pasuksiu, bet jaučiu ka an penktadiene geriausia būtų, ka nereiktų tau ant rytuojaus į darbą.
– Hi hi hi, gerai, sutarta. Lauksime iš Jūsų žinių, geros dienos Lukai, – tas palinkiejims maluonei nuskambieje. Švelnus balsas pas Kotryną, tik ka žveng labai lengvai. Tas biški glumin.
Penktadienis. Siedim mes hedhanterių ofise, Kotryna atsiprašiniej ka šefs veluoj. Nu kur če ne veluosi, kai Vilniuj gyveni. Nieka toke, man visai patink žiet į Kotrynas sąlyče taškus. Ilgas blakstienas, lūpą kand, darbine apranga toke įkalbiniejanti. I da saka:
– Musų laukiamajame yra šaltų gėrimų šaldytuvas, kviečiu pasivaišinti.
– Diekui, bet ka nesveika limonadus gert, – mandagiai bandau atsisakyt.
– Na patikrinkite, esu tikra rasite tai, kas Jums patiks.
Atsidarau šaldytuvą, žiūriu Kvietine dvi bonkikes stuov. O če tai Kotryna! Tikra fieja, gerai medžiuoj. I da lekštike su citrinom padieta. Nuojauta kužd, ka neapsirikom nutarę pasižmoniet. Įdomu, ką del monetų šnekies.
Atvara šefs. Stiliuks toks kai pas Saugirdą, irgi šalikiukus miegst. Tik sudejims smulkesnis. Iškart aišku, ka gezui nesiseke prie grūdų Juonišky, tai išpūte į Vilnių. Varda tik nepamenu. Nepyk hedhanteri, pats matei, ka tava Kotryna trukde susikaupt.
Kotryna išieje, nes daba bizne reikalai, ne jos sritis. I iškart prasidieje neįdomiuoji dalis. Gezas kokį puse valandas šnekieje, kaip če Vilniuj prasimuša, kaip buva sunku, o daba jau afigienai. Leksusą vairuoj, nams stuov, čioles tik trūkst, kiek supratau. Nors Andriens saka ka jam ne čioles galvuoj. Žuodžiu šnek i šnek. Andriens pasisuk į mane pakielęs antakį i klaus:
– A tu pastebi, ką jis dara?
Hanteris nutyl biški išsimušęs iš monologa.
– Nu matau, – sakau, – motyvuoj daba mumis. Nuor ka galvuotume, ka esam afigieni talentai i atvažiuotume į Vilnių prasimušiniet. Gyvensim gerai i vesim seminarus. Nuor ka būtume, kai Geležine lape – lape stuov prie Talšofkes, o sodybą prastuminieje ne prie Šiauliofkes.
Hanteris išrauda. Andriens i klaus:
– O tai ką del monetų? Kiek čia europietiškais bus?
Pradieje mykt. Tipa reik rinka žiet, pasiekemumą, auditorijes dydį, tikslinę auditoriją… O pas mum jin aug, sunku tikslei vertint. Saka gal da knygą atprintint, kai Tautuos fronts tipa. Karoče – perspektyvą mum siūla
– Biški gezas matau neįsikerti, – sakau jam. – Mes su Andrienu esam paprasti geziukai, nefalšyvi. Kaip mum atruoda, taip mes i darom. Kaip yra, taip i rašom. Esam ne kokie ten talentingi rašytojai, o tesiog du talentai. I jei Jum če Vilniuj atruoda, ka Gabrielius arogantišks, tai nuoriu tave nuramint i paaiškint, koke aregoncije kvep mūsų talents.
Gezas įsikiba į kedies turieklus, biški sunerima. O aš diestau Jam toleu:
– Jei tau atruoda, ka su mūsų tekstais tu gali įsirengt terasą sava chatoj, tai gerai. Vadinas mes i garažą galiesim įsirengt. Smagu, ka tau pasiruode, jog če didelis talents. Bet kaip i visi talentai, mūsų talents irgi reikalauj tam tikrų salygų:
1. Į suostine nesikraustysim, ačiū už pasiūlymą i motyvacine kalbą.
2. Jei Tu noriesi, ka mes šūdiną dalyką aprašytume, tai mes šūdais i aprašysim. O jei bus gers dalyks, jam pasiseks. O jei bus biški gers, biški bluogs – taip i parašysim.
3. Jei tas dalyks bus ne iš Šiaulių, yra nedidele 84% tikimybe, ka mum an juo bus px. Bet liek da didele 16% ka ne. Skaičiuok pats.
4. Del knygas tai man ruodas nesusivoki. Knygas pas mum Rimuks raša, ans ten gaudos gramatikoj i žina ape autorinius muokesčius.
5. Darba mes neieškom i pižonais būt nesiruošiam, tode jokių sutarčių su tava kreatyvais nesirašysim. Tegu kreipes visi, o mes kam noriesim, tam padiesim.
6. Jei mum atsibuos, vadinas atsibuos. I jokes sutartis a eurai mum neįduomu bus, nes bus atsibuodę. Tikras talents dara ką nuor, a ne taip?
– Tikrai taip, talentą reikia gerbti, – logiškai pradieje šnekiet geziuks.
– I ne vilniečei padet šiauliečem, – aiškinu toliau, – o šiauliečei padet vilniečem. Ka nenusipeziet į lankas, siūlau prisimint kelis kentus i kenčikes, be kurių gerų dalykų nebūtų: Sams, Ščiogolovaite, Sireika, Žukausks, Slanina, Javtuoks, Andriulis, Kuklys, Žičkus, Čmilyte, Ramanecks, Dzidzeletaite i t.t. Aj atsibuoda vardint, pasigūglink pats.
O kur da visokie žmuones, katrie tvarką dara ministerijose, ambasadose, muziejuose, versluose i kituose dalykuose. Katrie realiai dalykus dara, o ne kreivuom šypsenom makaruonus per teliką kabin!
Žuodžiu paaiškinom gezui, ka susikonkretintų ape monetas i pasigalvuotų ape sąlygas. I ka ne jokie mes talentai, mes tiesiog iš Šiaulių. O kai esi iš Šiaulių – tu turi bet kuokį talentą, koke tik nuori
O kode taip yra? O tode, ka ties Tilžes gatve susikert aukštaitišks mandrums i žeimaitišks užsispyrims. I če yra lietuvišks charakteris! I če yra Lietuvuos širdis, o ne Kaune! Kauns yra patrijuotinių leukocitų organs, bet ne širdis. Jie jud, krut, viską dara. O mes ramei pumpuojam esmę
I stabdžei a atmazai mum nereikalingi, i vairą sava sukam ten, kur patys nuorim i kada nuorim. Galit vadint tai arogancija, bet būsit neteisūs. Če tesiog taip yra. I viskas.
– Daba mes varom pakramtyt ką nors iki Gedže prospekta. Paskui varysim su Kotryna i juos drauge švęst septyni šimtai aštuompirma Šiaulių gimtadiene. Jei nuori – prisijunk, apruodysi ką nuors a šeip patūsinsim. Tafaj šalikiuk!
Neblogai patūsinom, tik vargin ta jų mada eit per visus kabakus, joke pastovuma. O gezikes iš Simna atvariuses vilniečem padiet. Bet sake pavarga jau biški. Sakiau ka pasisuktų Sonatai iš Personala – pas mum irgi hedhantin jin, gal reiks pagalbas kam a ką. Sake pagalvuos, gal visai i nieka mintis į normalų miestą persikelt.
Va tode i nebuvau vakar Rokenrole, Monika
Pataginkit gezam normalių Šiauliečių. Arba ne taginkit. Darykit kaip nuorit, jei esat šiauliečei