Artėja rinkimai, kurie teikia viltį, kad pajudės įsisenėjusių problemų sprendimas. Tačiau tai yra įmanoma, jei rinkėjas daugiau domėsis, ką renka į lyderius.
Aštriausiai raidos problemos žeidžia regionus, čia ekonominis ir kultūrinis gyvenimas koncentruojasi gyvenvietėse administraciniuose centruose, nė dešimties kilometrų nenutolusiose nuo centro gyvenvietėse itin aktualus nedarbas, kvalifikuoti specialistai, prarasdami laiką asmeninėms reikmėms, randa darbo tik toli nuo namų. Pragyvenimo lygis tampa žemesnis, nes pirmo būtinumo prekės perkamos mobilios prekybos priemonėse, kur kainos aukštesnės negu prekybos centruose ar krautuvėlėse. Infrastruktūra, susisiekimo galimybės lemia mažiau patogų gyvenimą, neįdomų laisvalaikį.
Tendencija mokslą ir studijas koncentruoti Kaune ir Vilniuje padidina šeimų išlaidas vaikų socializacijai. Bendruomenėje, kur mažėja intelektualinė veikla – ligoninės keičiamos slaugos centrais, nėra ar mažėja mokyklų, žemėja vidutinis gyventojų išsilavinimo lygis, mažiau atsiranda asmenybių suvokiančių vietovės problemas jų pasekmes ir galinčių inicijuoti pokyčius ..
Savivaldybių Rinkiminės komisijos yra parengusios informacinius leidinius, kad rinkėjas gautų būtinos informacijos savo pilietinei pareigai atlikti sąmoningai. Tačiau rinkimų kompanijos pradžių pradžia – partijų ir rinkiminių komitetų atsakinga veikla, sudarant kandidatų sąrašus. Partijų skyriai turėtų gerai apmąstyti rekomenduodami kandidatus, kurie bus įtraukti į sąrašus. Žmonėms būdinga pervertinti savo galimybes, norėti pozicijos lyg titulo dėl įvaizdžio ir solidaus statuso bendruomenėje, nors išsilavinimas, patirtis, organizaciniai gebėjimai – ne visai dera su ambicijomis.
Vis tik asmenybių trūkumas turi įtakos sąrašams. Štai tipinė toli nuo didmiesčio Rietavo savivaldybė. Tai ką joje nuveikė vyresnioji karta, praėjusios kadencijos išrinktieji akivaizdu – saugi aplinka, gražios sodybos, tvarkingos gatvės, aikštės, maloni poilsio vieta – parkas. Rietave gausu kultūros renginių. Tačiau kaimiškosios gyvenvietės senėja, blogėja infrastruktūra, trūksta gabių, išsilavinusių žmonių, kurie galėtų organizuoti bendruomenės savipagalbą, visuomeninę veiklą ir sugebėti realizuoti savivaldos galimybes. Įdomu tai, kad bandę, bet nesugebėję sutelkti bendruomenės gyenamojoje vietovėje, užgesinę jos aktyvumą asmenys siūlomi į platesnius vandenis. Partija, kurios , anot, programos pagrindinė vertybė – atsakomybė už priimtus sprendimus, į sąrašą traukia žmones entuziastus, su kuriais reikėjo pasikalbėti apie jų gautas pamokas nesėkmingoje visuomeninėje veikloje, amžiaus ir rimtų sveikatos problemų nulemtas veiklos galimybes. Partijų skyriai pažįsta savo žmones ir turėtų įvertinti, ar ne per sunki bus siūlomam kandidatui, jei jam tektų vykdyti partijos numatytą misiją, našta. Partijos jau priėmė sprendimą, o rinkėjas gali spręsti, ar grąžinti pasitikėjimą visuomenininkui, kurio veiklumu nelabai galėjo pasidžiaugti.
Gražu, kad politikai, rengę rinkimines programas išreiškia solidarumą su kultūros darbuotojais. Gal kitą kadenciją kultūra labiau priartės prie savivaldybės žmonių.
Taigi, rinkėjas turėtų bent pasidomėti ar sutampa programose deklaruojami teiginiai ir atsakingumas , sudarant rekomenduotinų vykdytojų sąrašus. Jei politikai naują kadenciją pradeda su aplaidžiomis klaidomis, rinkėjas gali ir turi jas koreguoti.