Šiauliai – vienas labiausiai nukentėjusių Lietuvos miestų Antrojo pasaulinio karo metais. Sugriauta 85 proc. visų pastatų. Todėl nenuostabu, kad nebeliko senamiesčio.
Tačiau yra kitų žymių pastatų bei objektų, kurie verti dėmesio: vieni yra nauji verslai, spėję susikurti ir per tris atkurtos Nepriklausomybės dešimtmečius tapti reikšminga miesto dalimi, o kiti skaičiuoja per 100 metų ir tęsia savo tradicijas.
Mokytoja ir gidė
Susipažinti su naujais ir senais Šiauliais kviečia grynakraujė šiaulietė, ilgametė rusų kalbos mokytoja ir laisvalaikiu gide dirbanti Irena Sorokinienė.
„Noriu dalintis sukauptomis žiniomis apie savo gimtąjį miestą, supažindinti su įstabiomis vietomis, kurių istoriją net ne visi šiauliečiai žino. Siūlau virtualų gidą, kad kiekvienas, net ir neišeidamas iš namų, galėtų sužinoti apie žymius miesto pastatus, skulptūras, verslo įmones – gamyklas, fabrikus. Juk Šiauliai visada didžiavosi esantis pramonės miestas. Jis toks ir dabar yra, tik gerokai pakeitęs savo veidą“, – kviečia susipažinti I. Sorokinienė.
Moteris kelis dešimtmečius dirbo rusų kalbos ir literatūros mokytoja Šiaulių profesinio rengimo centre (tuo metu tai buvo 43-oji profesinė mokykla). Čia moteris dirba iki šiol – tik jau ne mokytoja, o yra trijų bendrabučių valdytoja.
Irenai taip pat teko kurį laiką dėstyti ir kraštotyrą, tad su moksleiviais išvaikščiojo įvairius Šiaulių kampelius, parkus, nuolat gilindama žinias apie žymius objektus, jų atsiradimo istoriją.
„Kai kurie muziejai tik dabar stengiasi įtraukti lankytojus, tampa interaktyvūs, pateikia daug vaizdinės medžiagos, siūlo audiogidus, o tada viskuo turėjau domėtis pati. Buvau ir ekskursijos vadovė, ir istorikė, ir enciklopedija. Domėjimasis savo miestu padėjo man sukaupti išties daug žinių“, – tikina I. Sorokinienė.
Nori įkvėpti jaunus žmones pamilti miestą
„Visko turime sočiai – ne tik Šiaulių katedrą, neseniai Psrisikėlimo aikštėje išdygusią „raudų sieną“, garsųjį pėsčiųjų bulvarą ar romantikų pamėgtą pasimatymų vietą – laikrodį su metaliniu gaidžiu. Garsėjame skulptūromis, fontanais, Fotografijos, Dviračių ar Katinų muziejais… Kalba kiekvienas Šiaulių miesto kampas!“ – susižavėjusi kalba Irena.
Apie įsimintinas miesto vietas moteris gali pasakoti daug, ypač tas, kurias išlandžiojo vaikystėje. Senasis parkas (Zubovų dvaras), vaizduotę audrinančios senosios miesto kapinės prie Talkšos ežero, Kaštonų alėja – tai vietos, sugrąžinančios Ireną į vaikystę ir prikeliančios šūsnį prisiminimų.
„Dirbdama su jaunimu pastebėjau, kad dažnai jie yra abejingi, nesidomi miestu: važiuodami autobusu tik naršo internete, susirašinėja su draugais, skaito įrašus socialiniuose tinkluose ar žiūri „YouTube“ juokingus filmukus. O juk galėtų laiką leisti naudingiau. Taigi, artimųjų padedama ir palaikoma, nusprendžiau savo patirtį panaudoti – sukurti virtualų miesto gidą“, – pasakoja I. Sorokinienė.
Nuo šimtametės „Rūtos“ iki kelis dešimtmečius skaičiuojančių įmonių
Interneto svetainėje lankytojai ras žemėlapį ne tik su ryškiausiais Šiaulių miesto objektais – Katedra, Saulės laikrodžio aikšte, Talkšos ežeru, pėsčiųjų bulvaro akcentais, bet ir pramoniniais objektais.
Paspaudus atitinkamą objektą, šis „prabils” – žmogus matys filmuotą medžiagą, kur bus pateikta ne tik objekto išorė, bet ir vidus. Taip galima tyrinėti miestą ir neišeinant iš namų.
„Ne visi jauni žmonės žino tą pramoninę miesto pusę. Reikia plačiau atverti duris tų įmonių, kurios Šiauliuose jau žinomos, yra stiprios ir kuriančios darbo vietas. Taip daugiau žmonių sužinotų, kaip atrodo bendrovės, kokią produkciją ir kaip gamina, kokie įrenginiai ten stovi. Anksčiau susipažinę su gamybos procesais, pamatę stabilias įmones iš vidaus, jauni žmonės galėtų lengviau apsispręsti, ką studijuoti. Pagaliau – gal būtų gera proga persikvalifikuoti ir vyresniems miesto gyventojams?“ – svarsto Irena.
Taigi interneto svetainės lankytojai galės susipažinti iš arčiau su dviračių gamykla „Baltik Vairas“, Zoknių oro uostu, vėdinimo sistemų gamintoja „Salda“, PET butelių gamybos lydere „Doloop“ (buvęs „Putokšnis“), bendrove „Grafų baldai“, saldainių fabriku „Rūta“.
Šiauliai visada buvo laikomi svarbiu pramonės miestu: čia veikė „Verpstas“, „Nuklonas“, televizorių gamykla „Tauras“, odos ir batų fabrikas „Elnias“, kuris pokario metais buvo stambiausia Šiaulių miesto įmonė.
Taigi šiek tiek istorijos.
Saldainių fabrikas „Rūta“ – tai ilgiausiai veikiantis saldainių fabrikas Lietuvoje. Fabriko istorija prasidėjo 1913 m. Šiauliuose, kai būdamas 36 m. amžiaus A. Gricevičius nedideliame mediniame name įrengė karamelės virimo katilą. Šio konditerio talentas buvo įvertintas 4 aukso medaliais Nepriklausomos Lietuvos žemės ūkio parodose. Gaminiai buvo apdovanoti ir tarptautinėse parodose: 1929 m. „Rūtos“ saldainiai pelnė Didįjį prizą Italijoje, o 1931 m. – aukso medalį Didžiojoje Britanijoje. 1940-1993 m. nacionalizuoto fabriko laikotarpis. 1993 m. pabaigoje saldainių fabriko „Rūta“ nuosavybės teisės grąžintos tikriesiems savininkams – A. Gricevičiaus sūnui ir vaikaitėms. Jie fabriko veiklą pasuko paties įkūrėjo parinkta kryptimi: „Rūta“ vėl tapo išskirtinius saldumynus gaminančiu fabriku. Nuo 2012 m. čia veikia ir Šokolado muziejus.
„Grafų baldai“ Įmonė Šiauliuose įkurta praėjus keleriems metams po Nepriklausomybės atkūrimo – 1995 metais. Po kelerių metų buvo sukurtas firminis svetainės baldų komplektas „Grafas“. Klientams patiko baldų dizainas, kokybės ir kainos santykis, todėl įmonė greitai įgijo gerą vardą. Nuo 1997 m. įmonė pradėjo naują veiklos etapą kaip bendrovė „Grafų baldai“ ir sėkmingai vysto savo veiklą iki šiol, turi nemažai salonų visoje Lietuvoje.
„Doloop“ (buvęs „Putokšnis“; vardą pakeitė 2021 m. lapkričio mėn.). Šiauliuose ir Vilniuje įsikūrusi įmonė specializuojasi PET ruošinių ir PET butelių gamyboje. Vien 2020 metais įmonė pagamino beveik 1,5 mlrd. PET ruošinių ir beveik 35 mln. PET butelių. Įmonė išplėtė savo siūlomų tvarios pakuotės sprendimų spektrą ir pradėjo gaminti PET plėvelę. Tarp įmonės klientų – gerai žinomi pasaulio ir vietiniai gėrimų gamintojai. 90 proc. įmonės produkcijos yra eksportuojama daugiau nei į 20 pasaulio valstybių, tokių kaip Vokietija, Norvegija, Suomija, Švedija ir kt. Šiandien bendrovė savo klientams teikia 100 proc. perdirbamus PET pakuotės sprendimus iš 100 proc. perdirbto plastiko.
„Salda“. Įmonė veikia nuo 1990 metų. Vėdinimo įrangos asortimentas – itin platus: nuo kanalinių ventiliatorių, rekuperatorių iki sudėtingo modulinio ultramodernios konstrukcijos įrenginio ekspozicijų centrui ar pramonės įmonei. Klientų sąrašas įspūdingas: Charleso de Gaulle oro uostas Prancūzijoje, gyvenamųjų namų kompleksas Abu Dhabyje, EXPO 2017 pastatas Kazachstane bei daugelis garsių klinikų, prekybos centrų ir kitų kompleksų.
„Baltik Vairas“. Tai didžiausia dviračių gamintoja Šiaurės Europos regione. Jos gaminių kokybė vertinama ir pripažįstama visoje Europos dviračių rinkoje. Kokybei ir produktyvumui užtikrinti naudojami pažangiausi technologiniai sprendimai.
Veiklos kryptis – dviračių komponentų dažymas, dekoravimas ir dviračių surinkimas. „Baltik Vairas“ gamina miesto, kalnų, vaikiškus dviračius, o taip pat elektrinius dviračius bei specialios paskirties dviračius (tandemus, triračius ledams, pramonėje naudojamus dviračius ir pan.). Per metus pagaminama iki 300 tūkst. dviračių, kurie eksportuojami į 15 šalių. Pagrindinė „Baltik Vairas“ rinka – Vakarų Europos šalys: Vokietija, Danija, Olandija, Šveicarija, Švedija, Suomija, Belgija ir Austrija.
Šiaulių oro uostas. Tarptautinis Šiaulių oro uostas yra įsikūręs vos 7 km nuo Šiaulių, kuris yra ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas, turintis gerai išvystytą pramonę, prekybą bei infrastruktūrą. Ilgiausias Baltijos regione kilimo / tūpimo takas su naujausia įranga leidžia priimti ir aptarnauti net ir didžiausius pasaulyje orlaivius visus metus net ir sudėtingiausiomis meteorologinėmis sąlygomis. Beje, tai vienintelis oro uostas Baltijos regione, per kurį oro transportu eksportuojami gyvūnai.
Keliaukite po Šiaulius ir išgirskite trumpus pasakojimus apie lankytinas vietas www.ikeliones.lt