Palangiškis Reinoldas Liaudanskas turi galybę pomėgių. Jis savęs ieško gamtoje, ją piešia, domisi fotografija, kolekcionuoja balandžių skulptūrėles, unikalus jo ir kitas laisvalaikio praleidimas – balandininkystė. Rugsėjo mėnesį balandžių skulptūrėlių kolekcijos dalis, jo piešiniai ir fotografijos puošė atgimstantį Palangos kurorto muziejų. Unikalūs palangiškio pomėgiai sudomino ir Lietuvos televizijos žurnalistus. Jie lankėsi Palangoje.
Kurti įkvepia žmonės
Balandininkystė – išskirtinė veikla, kuria užsiimti išdrįsta ne kiekvienas. O štai Palangoje ir Klaipėdoje vis dar gyvos balandžių auginimo tradicijos, jų augintojai noriai dalijasi savo sukaupta patirtimi su mūsų kraštiečiais, ir tais lietuviais, kurie gyvena už Lietuvos ribų, rengia parodas, susitikimus.. R. Liaudanskas – Palangos balandininkų klubo pirmininkas yra surengęs balandžių parodų Lietuvoje ir už jos ribų. Balandžių parodos sutraukia nemažai entuziastų, pristato unikalų pomėgį, pasakoja apie įvairiapusės veiklos galimybes. R. Liaudanskui pomėgiai yra ne tik puiki galimybė prasmingai praleisti laiką, jam labai brangūs visi, jo kelyje sutikti žmonės.
O žmonių, aktyviai gyvenant, tenka sutikti ir ne vieną. Visuomeninė veikla įkvepia kūrybai, turiningam bendravimui. R. Liaudanskas – Palangos kraštovaizdžio bičiulių klubo narys, floristinių paukščių parodų organizatorius, Europos dekoratyvinių paukščių ir naminių gyvūnų parodų delegacijos narys, atstovavęs Palangos kraštą Prancūzijoje, Danijoje ir kitos šalyse. Jo kolekcija, 2019 – aisiais metais užregistruota „Factum“ agentūros kaip gausiausias balandžių statulėlių rinkinys. Jų anuomet buvo 250. O štai dabar jo balandžių kolekcijos rinkinį papildė 490 eksponatas, kuris jam labai brangus.
Kolekcijoje – gausu ir didelių ir mažų
Palangiškio kolekcijoje bene seniausia balandžių statulėlė datuojama 1896 ar 1905 metais. Didžiausia – siekia 24 centimetrus, ji pagaminta iš porceliano. Mažiausia statulėlė siekia vos 4 centimetrus, ji yra alavinė. Eksponatai į kolekcininko rankas atkeliavę yra ne vien iš Lietuvos, jie yra suplaukę net iš 25 pasaulio šalių, netgi iš Indijos. R. Liaudanskas taip pat laiko ir balandžius, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, meilė, rūpestis ir atsidavimas. Nuolatinės išvykos, parodos, balandininkų renginiai leidžia tapti tam tikrais savo šalies ambasadoriais, reprezentuojančiais savo šalį Lietuvoje ir už jos ribų.
„Likimas lėmė taip, kad gimiau Palangoje. Anuomet gyvenome Vytauto gatvėje, kaip ir visi palangiškiai vasaromis sulaukdavome svečių, poilsiautojų. Visuomet mane kažkuo traukė gamta, žavėjausi kaimynais, kurie laikė balandžius. Ši veikla man atrodė labai paslaptinga, o balandis siejosi su taikos, ramybės, susitaikymo simboliu. Mane traukė visa, kas gyva. Tikriausiai pamatęs susižavėjimo kupinas akis, kaimynas, prieš daugelį metų pasiūlė man padovanoti pirmąją balandžių porelę. Tai buvo Lietuvos vartikliai. Įspūdingiausia yra tai, kad jie pakilę elegantiškai vartosi. Nuo jų prasidėjo mano, kaip balandininko veikla, pradėjau veisti balandžius ir šis pomėgis mane lydi iki šių dienų“, – atviravo Reinoldas.
Jis prasitarė, kad jam, dar būnant septyniolikmečiui, atvykę poilsiautojai iš Maskvos padovanojo knygą apie blandininkystę, kuri jam padėjo gauti reikiamų žinių apie balandžių auginimą, yra iki šių dienų labai brangi.
Įkvėpė pažintis su augusiu žmogumi
Pašnekovas žurnalistams pasakojo, kad labai jį įkvėpė ir pažintis su vyriausiuoju Palangos balandininku Jurgiu Kuzminsku, kuris neseniai atšventė savo šimtmetį. Jo balandinėje teko ne kartą lankytis, o taip pat tenka bendrauti, nes pono Jurgio dukra, kuri yra Reinoldo klasiokė.
„Man labai patinka kolekcionuoti, piešti, o prie fotografijos meno dar ketinu sugrįžti“, – atviravo R. Liaudanskas.
Pašto ženklai, netgi vokai su balandžiais ir popiežiumi Jonu Pauliumi antruoju – visa tai yra jo kolekcijos dalis. Na, o visai neseniai jo kolekciją papildė 490 eksponatas, draugų iš Panevėžio dovana.
Grafikos darbai
Kitoje Palangos kurorto muziejaus salėje buvo eksponuojami R. Liaudansko grafikos darbai – medžiai.
„Dar technikume, studijuojant dendrologiją teko piešti medžius iš natūros, galbūt todėl man kiekvienas medis skirtingas. Stengiuosi piešti grafiškus medžius, kurių kažkuo įdomios lajos, keistai išsidėsčiusios šakos, akį traukia šimtametės Palangos botanikos parko pušys“, – pasakojo apie savo piešinius kolekcininkas.
Jo kūryba labai grafiška, naudojama juodai balta spalvos. Tai yra pirmieji žingsniai į didžiąsias dailės paslaptis, kurias atskleisti pavyyksta ne kiekvienam. Tačiau nėra jokių abejonių, jog Reinoldas labai įvairiapusis žmogus, gyvenantis aktyvų gyvenimą, o jo unikalūs pomėgiai į Palangą patraukė ir Lietuvos televizijos žurnalistų – Jūratės Jatkonytės – Petraitienės ir LRT kino legendos, operatoriaus Algirdo Mikutėno dėmesį. Jo pomėgiai ir kolekcijos bus rodomi LRT laidoje „Mūsų gyvūnai“.