Dar prieš keletą metų požiūris į benamius gyvūnus buvo kitoks. Dominavo nuomonė, kad pasirodžiusį gyvūną viešoje vietoje, gatvėje prie namų, kiemuose būtina naikinti, kaip nešvaros šaltinį ir pavojų praeiviui. Keliai su sutraiškytomis migruojančiomis varlėmis ar parko takeliai su gausybe nuo žmogaus nukentėjusių sraigių atrodė normalu.
Neplanuotai atsiradę kačiukai, šuniukai buvo skandinami, gyvi užkasami ir tai neatrodė žiauru. Tačiau pastebėta, kad žmogus nusigręžęs nuo gyvūnų tampa kupinas nemeilės kitam žmogui, konfliktiškas ir nuolat bandantis savo gyvenimo būdą primesti kitiems. Globalizacijos procesai leido pažinti kitokio bendravimo su šalia žmogaus atsidūrusiais gyvūnais. Pradėjo kurtis gyvūnų prieglaudos, besiskiriančios nuo įstaigų benamiams gyvūnams naikinti. Apie apleistų gyvūnų tikrovę kalbamės su VŠĮ „Mažas draugas“ vadove Andželika Jaškuviene.
Nuo ko prasidėjo ir kaip gimė VŠĮ „Mažas draugas“?
Daug metų pamačiusi benamį gyvūną, gelbėdavau, išgydydavau, paskiepydavau kastruodavau, sterilizuodavau ir ieškodavau naujų namų. Susipažinus su keliomis bendramintėmis merginomis, įkūriau VŠĮ „Mažas draugas“, kad bendromis jėgomis būtų galima išgelbėti daugiau benamių gyvūnų.
Su kokiais likimais augintiniai atkeliauja pas jus?
Gyvūnai atkeliauja su labai įvairiais likimais. Dauguma iš kaimo socialinių įgūdžių neturinčių žmonių, kiti rasti gatvėje, kapinėse. Dažnai mirus šeimininkui, lieka 2-3 gyvūnai be namų. Taip pat neatsakingų šeimininkų nesterilizuotų augintinių vados, jiems sunku būna juos globoti, neturi noro patys ieškoti naujų namų, jiems viena išeitis atiduoti į prieglaudas. Augintiniai žmonėms turi būti šeimos draugai, atsakingai prižiūrimas, visi turėtų būti sterilizuoti, kastruoti, mikročipuoti. Manau, šiuo metu nėra tinkama įstatymų bazė gyvūnų globai ir gerovei užtikrinti. Prieš įsigyjant naują augintinį, žmogus turėtų labai protingai apgalvoti visas savo galimybes, laikyti gyvūną. Rinktis reikėtų atsakingai, atsižvelgiant į gyvenamą vietą, ar ji tinkama dideliam ar mažam gyvūnui. Žmogus turėtų apsvarstyti, ar pakaks lėšų veterinarinei pagalbai, tinkamam ėdalui, voljerui.
Kaip kurtumėte gerovę gyvūnui?
Gerovė gyvūnui – lazda su dviem galais. Pagalvokime, ar sukurta gerovė visiems žmonėms. Galima įstatymu ar taisyklėmis įpareigoti gyvūnų šeimininkus užtikrinti karališkas sąlygas gyvūnui, bet tada daugelis negalės nė pasvajoti apie keturkojį draugą. Katė ar šuniukas nori tik saugios aplinkos ir šeimininko meilės. Jie gali būti laimingi ir kukliau gyvenančių žmonių namuose.
Ar sulaukiate pagalbos iš aplinkos?
Iš aplinkos pagalbos sulaukiame, vienai ar su keliais savanoriais išgelbėti daug gyvūnų sunku. Dauguma žmonių myli, gyvūnus, ir jiems nori padėti.Šiuo metu mūsų globoje yra apie 60 augintinių. Savanoriauti suteikiame galimybes, kiekvienas žmogus norintis tapti savanoriu, ar globėju, turi užpildyti anketa. Norėčiau, kad prieglaudų nereikėtų ir jų nebūtų, bet šiuo metu jos labai reikalingos gyvūnams, kurie be globos, pagalbos neturėtų šanso išgyventi, gyventi ir surasti naujus namus.
Kaip prisijaukinti šilto ir šalto mačiusį gyvūną, nuviltą kelių šeimininkų?
Keistis turi žmonės, jų mąstymas. Turime suprasti, kad esame atsakingi už tuos, kuriuos prisijaukinome. Gyvenimo nuskriaustą gyvūną prisijaukinti galima tik MEILE, TIKĖJIMU, ir KANTRYBE. Darbas gyvūnų prieglaudoje sunkus ir daugeliui nėra patrauklus, tačiau džiugu, kad atsiranda idealistų, rodančių kitiems pavyzdį, kaip mažinti pasaulyje žiaurumą, mokančių pasirūpinti silpnesniuoju mažuoju draugu. Plačiau apie šią organizaciją.
