Laikas tvarumui: lapkričio 26 d. grįžta ketvirtadienio daiktų atiduotuvės

• Parama projektui [1]
laikas-tvarumui:-lapkricio-26-d.-grizta-ketvirtadienio-daiktu-atiduotuves laikas-tvarumui:-lapkricio-26-d.-grizta-ketvirtadienio-daiktu-atiduotuves
Laikas tvarumui: lapkričio 26 d. grįžta ketvirtadienio daiktų atiduotuvės

Pasaulinė televizijos diena: ar jaunimui socialinės medijos ją atstos?

Pasaulinė televizijos diena: ar jaunimui socialinės medijos ją atstos?

„Netflix“, „YouTube“, „TikTok“ ir kitos skaitmeninės platformos iš esmės pakeitė tai, kaip šiandien pasiekiame audiovizualinį turinį. Tačiau ar tai reiškia, kad tradicinė televizija pamažu užleidžia savo vietą naujoms medijoms? Pasaulinės televizijos dienos (lapkričio 21 d.) proga VILNIUS TECH Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) mokslininkė Aistė Ptakauskė kviečia į televizijos ateitį pažvelgti kiek kitaip. Pasak jos, televizija ne nyksta, bet transformuojasi, o naujausi tyrimai atskleidžia netikėtų įžvalgų apie jaunąją auditoriją – pasirodo, žiūrovų įsitraukimą į serialus gali lemti net veikėjų apranga, šukuosenos ar kiti vizualiniai kultūros ženklai. KIF tyrėja A. Ptakauskė savo moksliniuose tyrimuose gilinasi į šiuolaikines televizijos industrijos tendencijas, medijų gamybos transformacijas ir jų poveikį audiovizualiniam turiniui. Ji taip pat yra ilgametė Tarptautinės televizijos meno ir mokslo akademijos bei tarptautinių „Emmy“ apdovanojimų žiuri narė. Pasak mokslininkės, kalbos apie televizijos pabaigą nėra naujos. Technologijų pažanga ne kartą skatino prognozuoti įvairių medijų išnykimą, tačiau istorija rodo, kad jos dažniausiai ne išnyksta, o atranda naujus būdus gyvuoti. „Išnykimo grėsmė reguliariai prognozuojama visoms medijoms, kurios yra priklausomos nuo technologijų – knygoms, periodiniams leidiniams, kinui, radijui. Kaip matome, nė viena šių medijų kol kas neišnyko, o tiesiog prisitaikė prie naujų gamybos sąlygų. Televizija – ne išimtis“, – teigia A. Ptakauskė. Televizija nebepriklauso nuo televizoriaus Vienas ryškiausių pokyčių televizijos istorijoje – turinio skaitmenizacija ir srautinių transliacijų platformų atsiradimas. Šiandien žiūrovai patys gali spręsti, kada, kur ir kokiame įrenginyje žiūrėti mėgstamas laidas ar serialus. Tačiau, pasak tyrėjos, tai nereiškia, kad televizija praranda savo reikšmę. Veikiau keičiasi tai, kaip ją suprantame. „Didžiausias pokytis – televizijos skaitmenizacija ir srautinės transliacijos (ang. „streaming“). Dabar nebereikia skubėti prie televizoriaus tam tikru konkrečiu laiku, kad pasižiūrėtume mėgstamas televizijos programas. Jas galime pasižiūrėti internetu mums patogiu laiku per tuo laiku turimą įrenginį. Tai, kad nežiūrime televizoriaus, tikrai nereiškia, kad nežiūrime televizijos. Medijų tyrėjai dabar labiau linkę diskutuoti ne apie televiziją, o apie televiziškumą – televizijos programų savybes, kurios gali būti būdingos bet kokiomis technologijomis perteikiamam turiniui“, – aiškina mokslininkė. Ši televiziškumo samprata leidžia naujai pažvelgti ir į „YouTube“ laidas, tinklalaides ar srautinių transliacijų platformose rodomus serialus. Nors jie žiūrimi ne per tradicinį televizorių, daugelis jų perima gerai pažįstamus televizijos formatus ir pasakojimo principus. „Tinklalaidės perėmė didžiąją dalį televizijos pokalbių laidų bruožų, srautinių transliacijų platformų (pavyzdžiui, „Netflix“, „HBO Max“ ar „Prime Video“) serialams būdingos daugiaserijinių televizijos dramų savybės, o daugelis „YouTube“ turinio kūrėjų savo laidas kuria pagal pramoginių televizijos laidų formatą. Pavyzdžiui, KSI „YouTube“ kanalo laida „Best Celebrity Lookalike“ (liet. „Geriausias įžymybės antrininkas“) pasižymi tipine pramoginės televizijos laidos formato (tokio kaip „Lietuvos balsas“ ar „Muzikinė kaukė“) struktūra“, – pasakoja A. Ptakauskė. Tyrėjos teigimu, būtent dėl tokių savybių ribos tarp tradicinės televizijos ir kitų audiovizualinio turinio platformų tampa vis mažiau aiškios. „Visos šios turinio formos yra televiziškos, todėl dažnai priskiriamos televizijai. Aš pati šiuo metu tyrinėju europietiškas ilgos formos daugiaserijines komedijas ir jų cirkuliaciją tarptautinėje rinkoje. Bet tai nereiškia, kad analizuoju tik per linijinę televiziją rodomas komedijas. Į mano tyrimų lauką patenka ir komedijos, kurias galima pažiūrėti srautinių transliacijų platformose. Svarbiausia, kad jos būtų televiziškos ir viena jų serija būtų ne trumpesnė nei 20 min.“, – paaiškina ji. Ar jaunimas iš tiesų renkasi tik trumpus vaizdo įrašus? Socialinių tinklų populiarumas dažnai siejamas su prielaida, kad jaunoji karta nebeturi kantrybės ilgesniam audiovizualiniam turiniui. „TikTok“, „Instagram Reels“ ar „YouTube Shorts“ formatų augimas formuoja įspūdį, kad kelių minučių ar net keliolikos sekundžių vaizdo įrašai išstumia tradicinius serialus. Vis dėlto A. Ptakauskė pabrėžia, kad tokia nuostata neatspindi viso jaunimo santykio su audiovizualiniu turiniu. „Populiari nuomonė, kad jaunimas žiūri tik trumpos formos turinį, nėra teisinga. Neseniai Ispanijoje atliktas tyrimas parodė, kad beveik 90 proc. 16–31 metų žiūrovų naudojasi kokios nors srautinių transliacijų platformos paslaugomis. Ir šias platformas jie prenumeruoja būtent tam, kad galėtų pasižiūrėti ten pateiktus ilgos formos vaidybinius serialus. Deja, sutelkdami visą dėmesį į tai, kaip jaunimas vartoja socialines medijas, nustojome domėtis tuo, koks ilgos formos turinys jiems patrauklus“, – pastebi tyrėja. Taigi trumpųjų vaizdo įrašų populiarumas savaime nereiškia, kad jaunimas atsisako ilgų istorijų. Tačiau kyla kitas klausimas – kokie serialai ar televizijos programos šiuolaikiniam jaunimui atrodo patraukliausi? Atsakymų galima ieškoti ir tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose. „2022–2024 metais Jungtinės Karalystės Menų ir humanitarinių mokslų tyrimų taryba finansavo tyrimą, kuriuo norėta išsiaiškinti, kaip Europos jaunimas vertina ir žiūri britų filmus ir televizijos programas. Tyrime dalyvavo 16–34 metų žiūrovai iš Danijos, Vokietijos, Nyderlandų Karalystės ir Italijos. Tyrimo rezultatai atskleidžia, kaip jaunimas renkasi ne tik britų, bet apskritai visas televizijos programas. Pasirodo, jiems svarbiausia humoras, kokybė ir kalba“, – teigia A. Ptakauskė. Kodėl jaunimas pirmenybę teikia anglų kalba kuriamam turiniui? Tarptautinės srautinių transliacijų platformos suteikė galimybę lengviau pasiekti įvairiose pasaulio šalyse kuriamus serialus. Tačiau kartu išryškėjo ir tam tikros kalbinės bei kultūrinės preferencijos. Anot tyrėjos, vienas įdomesnių Europos jaunimo tyrimo rezultatų buvo susijęs su anglų kalbos vaidmeniu renkantis audiovizualinį turinį. „Tyrimas parodė, kad Europos jaunimui anglų kalba sukurtas turinys yra mielesnis nei turinys, sukurtas jų gimtąja kalba. Anot jų, anglų kalba televizijos programose skamba autentiškiau, o žiūrėti anglų kalba sukurtą turinį yra ir prestižo reikalas, kuris gali lemti bendraamžių pripažinimą. Didelė dalis tyrimo dalyvių anglų kalba sukurtą turinį naudojo ir kaip būdą tobulinti savo anglų kalbos įgūdžius. O kai kurie netgi pabrėžė, kad jų gimtąja kalba sukurtos laidos ar serialai skamba nejaukiai ar netgi gėdingai (ang. „cringe“)“, – pasakoja A. Ptakauskė. Šios įžvalgos kelia svarbų klausimą audiovizualinio turinio kūrėjams: jeigu daliai jaunimo anglų kalba kuriamas turinys atrodo patrauklesnis, ar kitomis Europos kalbomis kuriami serialai vis dar gali konkuruoti dėl jų dėmesio? Būtent šis klausimas paskatino VILNIUS TECH tyrėją atlikti eksperimentinį tyrimą. Tas pats serialas, bet skirtinga žiūrovų reakcija Siekdama geriau suprasti, kokį vaidmenį jaunųjų žiūrovų įsitraukimui turi kultūriniai skirtumai, A. Ptakauskė nusprendė palyginti dvi tos pačios istorijos versijas. „Man irgi kilo šis klausimas. Tad nusprendžiau pati atlikti savo eksperimentinį tyrimą. 90 prancūzų dvidešimtmečių paprašiau palyginti dvi vienos scenos iš labai populiarios prancūzų komedijos „Skambinkite mano agentui!“ versijas. Viena versija buvo sukurta prancūziškai, o kita adaptuota vokiečių auditorijai. Man rūpėjo pasiaiškinti, kuri iš šių versijų tyrimo dalyviams bus patrauklesnė, ir kokie veiksniai šį patrauklumą nulems“, – pasakoja mokslininkė. Serialas „Skambinkite mano agentui!“ pasirinktas neatsitiktinai. Tyrėja atsižvelgė tiek į ankstesnių mokslinių tyrimų įžvalgas, tiek į serialo populiarumą skirtingose amžiaus grupėse ir tarptautinį pripažinimą. „Visų pirma, rinkausi komediją, nes mano jau minėtas kitų mokslininkų tyrimas atskleidė, kad jaunimui patraukliausias humoristinis turinys. Antra, kadangi mano tyrimo dalyviai buvo prancūzai, ieškojau komedijos, sukurtos jų gimtąja kalba. „Skambinkite mano agentui!“ puikiai tiko, nes ši komedija buvo populiari tiek tarp vyresnio (60+ m.), tiek tarp jaunesnio amžiaus (18–35 m.) prancūzų žiūrovų. Trečia, šią komediją aukštai vertino ne tik žiūrovai, bet ir profesionalai: 2021 metais ji pelnė tarptautinį „Emmy“ apdovanojimą kaip geriausia pasaulio komedija, sukurta ne JAV. Galiausiai, ieškojau komedijos, kurios pagrindinė veikėja būtų panašiame gyvenimo etape kaip mano tyrimo dalyviai, nes kitų mokslininkų tyrimai rodo, kad būtent su tokiais veikėjais jaunimas labiausiai susitapatina“, – paaiškina ji. Tačiau įdomiausias atradimas laukė analizuojant, kokie veiksniai buvo susiję su dalyvių įsitraukimu į skirtingas serialo versijas. Ne dialogai, o veikėjų išvaizda: netikėtas tyrimo rezultatas Galima manyti, kad žiūrovų susidomėjimą serialu pirmiausia lemia scenarijus, dialogai ar veikėjų tarpusavio santykiai. Vis dėlto A. Ptakauskės eksperimentas atskleidė kitą reikšmingą aspektą – veikėjų vizualinį įvaizdį. „Gimtąja kalba sukurtas turinys mano tyrime dalyvavusiam jaunimui buvo patrauklesnis nei ne gimtąja ir ne anglų kalba sukurta jo versija. Bet įdomiausia, kad turinio patrauklumą nulėmė ne veikėjų kalba ir netgi ne jų elgsena, o išvaizda! Veikėjų kostiumai, grimas ir šukuosenos prancūziškoje bei vokiškoje scenos versijoje pastebimai skyrėsi, ir būtent šiuos skirtumus tyrimo dalyviai nurodė kaip lemiamus, vertindami turinio patrauklumą“, – atskleidžia mokslininkė. Šie rezultatai leidžia kelti prielaidą, kad kultūrinis artimumas audiovizualiniame turinyje gali atsiskleisti ne tik per kalbą, pažįstamas situacijas ar veikėjų elgesį, bet ir per iš pirmo žvilgsnio nedideles vizualines detales. Tai ypač aktualu šiuolaikinei serialų industrijai, kurioje populiarūs formatai adaptuojami skirtingų šalių auditorijoms. Ta pati istorija skirtingose kultūrinėse aplinkose gali būti pateikiama nevienodai, o jos vizualiniai sprendimai gali būti susiję su tuo, kaip žiūrovai įsitraukia į pasakojimą. Ką naujosios tendencijos reiškia televizijos kūrėjams? Nors tyrimas atskleidė įdomių sąsajų tarp kultūrinio artimumo ir žiūrovų įsitraukimo, A. Ptakauskė pabrėžia, kad iš vieno eksperimento dar negalima daryti universalių išvadų apie visą jaunąją auditoriją. „Kad būtų galima pateikti kokius nors reikšmingus apibendrinimus, tyrimą reikėtų kartoti su žymiai daugiau dalyvių iš žymiai daugiau šalių. Bet tas tendencijas, kurias atskleidė mano eksperimentinis tyrimas, pastebiu naujausiuose jaunimo serialuose“, – sako ji. Kaip vieną iš pavyzdžių mokslininkė išskiria 2025 metais „Netflix“ platformoje pasirodžiusį serialą „Forever“ („Amžinai“), sukurtą pagal žinomos jaunimo rašytojos Judy Blume to paties pavadinimo romaną. „Šis serialas buvo labai populiarus tarp jaunimo ir netgi pelnė „Peabody“ apdovanojimą, kuris teikiamas turiniui, darančiam teigiamą socialinį poveikį. Šiame seriale ypatingas dėmesys skiriamas veikėjų išvaizdai, o kai kurios jo dalys labiau panašios ne į vaidybinį serialą, o į muzikinį vaizdo klipą, kai istorija pasakojama ne dialogu ir realistišku veiksmu, o apranga, aksesuarais, asociatyviais gestais ir muzika“, – pasakoja tyrėja. Tokie kūrybiniai sprendimai, anot jos, rodo, kad vizualinis pasakojimas šiuolaikinėje televizijoje įgyja vis didesnę reikšmę. Personažų išvaizda, kostiumai, muzika ar asociatyvūs vaizdai gali tapti ne tik estetiniais elementais, bet ir svarbia istorijos pasakojimo dalimi. „Manau, tokias estetizuoto vizualaus pasakojimo priemones neišvengiamai turės naudoti visi kūrėjai, norintys pritraukti jauną auditoriją. O juk tik nuo šios auditorijos ir priklauso, ar televizija išliks, ar išnyks“, – apibendrina A. Ptakauskė.

Plačiau

Add a Comment

Parašykite komentarą

Įdomiausios naujienos Jūsų el. pašto dėžutėje. Jokio SPAM`o!

Paspausdami mygtuką „Prenumeruoti“, patvirtinate, kad susipažinote su mūsų Privatumo politika ir Naudojimo sąlygomis bei su jomis sutinkate.
• Parama projektui [82]