Per šventes labiausiai pavargsta medikai, ekstremalios pagalbos tarnybos, teigiama, kad paaštrėja vienišų žmonių depresija. Visi šie reiškiniai rodo, kad visuomenė stokoja gebėjimų tinkamai praleisti laisvalaikį ir draugą paverčia priešu. Taigi, gyvenimo būdas gali padėti žmogui tobulėti, bet gali ir žlugdyti.
Ekonominės krizės metai pažeidė žmogaus santykį su kultūra. Jos sąskaita buvo taupoma, kultūriniai poreikiai braukiami iš šeimų tikslų užrašų knygutės. Kas atsitiko? Erudicija nublanko prieš miesčioniškumą, ėmė plisti negeri papročiai ir įpročiai, priklausomybės, grubumo kultas. Galima pirštu pagrasinti, pabarti, visomis žiniasklaidos priemonėmis aiškinti, kaip nesielgti, minėti žodžius – negražu, negalima, gėda prieš kitas šalis ir mažai pajudėti iš vietos. Nei baudos, nei blogų prekių reklamos draudimai, prieinamumo mažinimas nėra panacėja. Atsparumą blogiui ugdo surastas suartėjimo su grožiu kelias, ugdantis vidinę kultūrą. Labai svarbu, kad visi vaikai jau nuo mažumės būtų mokomi pasirinkti tai, kas įdomu, vertinga, gražu.
Mūsų tautai būdingas atbudimas, idėjų, kaip gydyti bendruomenes plėtra, kai raida pasuka ne ta linkme. Jau matome gražias iniciatyvas, konkrečią veiklą, kurios tikslas grąžinti kultūrą žmogui. Pasirodė, kad tai įmanoma, net, kai atlyginimai neauga taip, kaip norėtųsi.
Atsirado nemokamo muziejų lankymo diena. Kartą per mėnesį didelė ar maža šeima visi kartu gali nueiti į muziejų, svetingai atveriantį duris lankytojui. Puiki iniciatyva – nemokamas kinas šeimai. Masinės šventės, išvyka į kiną, į muziejų – jau užpildo didelę dalį tuštumos, į kurią skverbtųsi negeri dalykai.
Kartu su universitetu atėjo į Klaipėdą asmenybės, kurios ne tik rengė specialistus, bet ir kūrė pilkame pramoniniame mieste kultūrinę aplinką, kurioje būtų įmanoma miestiečio bei studento saviraiška ir akiračio plėtra.
Taip atsirado unikalus Jūrų muziejus – akvariumas, Laikrodžių muziejus, Klaipėdos karilionas, Prano Dumšaičio galerija. Muziejams pradžią padarė kuklios dovanotos privačios kolekcijos.
Taigi, nereikia savęs skriausti laisvalaikio metu, bausti nuoboduliu, ne visai šeimai linksmomis vaišėmis ar vienatvės žvarba. Suteikime sau ir savo vaikams, seneliams puikių įspūdžių Jūrų muziejuje. Keltas, traukinukas, jūrų pasaulis, geros nuotaikos suteikiantys muziejaus gyvūnai – puiki pramoga ir mažiems, ir dideliems. Iškylos pabaigoje galima pasigėrėti visais metų laikais nuostabia jūra. Taip praleistas sekmadienis stiprina šeimos narių draugiškumą,o gera nuotaika – kelias į sutarimą, darną, bendrą džiaugsmą. Po restauracijos atnaujintas muziejus su povandeniniu tuneliu tikrai nustebins nuostabiais vaizdais, suteiks lankytojui galimybę pasijusti nardytoju.
Žiemą žmogus jaučia slogią nuotaiką dėl spalvų gamtoje trūkumo. O kodėl nepatirti malonumo gėrintis vaizduojamąja meno kūryba. Peizažai, portretai, grafikos darbai žadina vaizduotę, skatina pasvajoti, suteikia sielai ramybės pojūtį. P.Dumšaičio galerija erdvi, ekspozicija užima sales keliuose aukštuose. Dėl to čia visko pažiūrėti, pasigėrėti neužtenka vienos dienos. Sakraliai nuteikia pati aplinka, baldai, salių parketas, tyla, pagarbus meno kūrybai lankytojų elgesys.
Laikrodžių muziejaus eksponatai taip pat išdėstyti salėse per kelis aukštus. Čia matome techninės minties atradimus, kaip panaudoti ugnį, smėlį, saulės šviesos kaitą , mechanikos dėsnius laikui matuoti. Tačiau laikrodžiai ir aplinkos prabangos dalykas. Lankytojus žavi laikrodžių barokinės formos, skulptūros, raižiniai, tautodailės elementai.
Iniciatyva turėjo atgarsį. Klaipėdiečiai ir miesto svečiai neliko abejingi geros iniciatyvos impulsui. Dar ne kurorto sezonas, o prie kelto būriavosi gausybė iškylautojų. Žinoma, čia būta ir atvėrusio nemokamai duris Jūrų muziejaus nuopelnas. Džiugu, kad daug miesto žmonių neprarado poilsio dienos veltui, o pasirinko tai, kas akiai gražu, o sielai miela.