Važiuodamas iš Nidos į Juodkrantės mugę, autobuse pastebėjau savo mokyklos buvusią mergaičių fizinio lavinimo mokytoją Audronę Gelžinienę. Manęs ji nepažino, mokyklą esu baigęs beveik prieš dvidešimt metų, be to ji man ir nedėstė.
Nežinau buvo taip ar nebuvo, bet mano bendramoksliai kikendami pasakojo tokią istoriją apie šią mokytoją: Mokytoja tvirta ranka drausmino mokines, o namuose buvo savotiškai malonus diktatorius, viską pastebintis kiaurai per sieną. Kur bepasisuktum – visur jos buvo pilna. Iš pradžių griežtai kontroliavo tris dukras, vėliau ir vienintelį anūką.
Dukros studijavo kažkokius rimtus ekonomikos mokslus. Mama, bijodama, kad jos ne taip parašys – visada paruošdavo referato, kursinio darbo, net baigiamojo darbo papildomus variantus, užsakydama iš gerai vertinamų interneto svetainių ir papildydama kultūros turiniu. Referatą apie sandėlių higieną pradėdavo D. G. Bairono ar kito žymaus poeto eilėraščiu originalo kalba. Ji buvo įsitikinusi, kad jei duktė pateiks darbo du variantus – įsigys darbščios studentės autoritetą, o jei darbas parodys, kad domisi ne tik siaura specialybės programa, o ir pasauliu ir sugeba skaityti užsienio literatūrą originalo kalba – dėstytojai rekomenduos tarptautinei įmonei. Bet dukros mokslų tęsti išvyko į užsienį ir ten įleido šaknis.
Anūkas, paliktas gimtinėje mokėsi devintoje klasėje ir vakarais su močiute skaitė eilėraščius, buvo mokomas empatijos, artimo meilės, kuklumo ir kitų dorybių. Kartą močiutė pamatė jo kuprinėje gražiais viršeliais knygą. Perskaitė pavadinimą „Kama sutra“ ir nuėjo atsinešti akinių. Bet, kol ji juos surado, kuprinė atsidūrė ant anūko pečių.
Vaikeli, kokia čia knyga? Tikiuosi – klasika?
Taip, močiute. Senovės indų kultūros vedų literatūros paveldas. Istorijos mokytoja liepė paskaityti papildomam lavinimuisi. Čia vienos deivės išdėstytas bendrystės, gyvenimo džiaugsmo ir artimo meilės mokslas.
Tu tik pažiūrėk – visi tikėjimai vertina bendrystę ir artimo meilę.
Taigi, močiute, skubu į istorijos mėgėjų klubo diskusiją apie šią knygą,- paaiškino anūkėlis ir greitai nėrė pro duris.
Močiutė susidomėjo knyga, jai buvo smalsu, kokią programos naujovę taiko istorijos mokytoja, kad jos Benukas net knygas skaityti pradėjo. Nebūtų ji energingoji močiutė, jei nesiimtų žygių. Nebodama bjauraus oro – lauke snyguriavo, nuskubėjo į biblioteką. Kai pasiteiravo knygos – bibliotekininkė tirštai nuraudo.
Paaiškino močiutei, kad knyga reta, atvirose lentynose nelaikoma ir kad reikės palaukti užsakymo. Laukdama užsakymo ,moteriškė pastebėjo keletą anūko klasiokų. Ji mėgo bendrauti su jaunimu. Todėl pasiteiravo, ar jie jau perskaitė „Kama sutra“.
Priminė, kad knygoje yra aprašomi žmogui žinotini vertybiniai dalykai. Mergaitės pasisakė, kad nieko apie tą knygą nežinančios, o kažkuris berniokas plačiai nusišypsojo ir šūktelėjo:
O, bobule, tu – jėga.
Ir tada … bibliotekininkė atnešė užsakytą knygą…
Mindaugas Jonušas
