Važiuoju per centrą, per duobes linguoju, i tylei mintyse apie pruoveržį repuoju.
Tik mana tą lievą repą nutrauk’ birbiliaka skambutis. Skambin Andriens:
– A gali biški priliekt’ pateisejaut’ lažybose? Tuoj Kvietine turiesim. Nealkoholine bet.
– Tai nesvarbu, aš už vaira tigi, – i žvengiam abu.
Prilekiu prie Lyras, žiūriu tas stov’ prie plytas ženkla su Valode. Valode tai toks Valdemars – fūrists, kaip i daugelis če. Baranką sukiniet’ pradieje nuo Gazika, paskui Kamaza, Zyla, o daba išdidžei per europą vingiuoj prie Maną prisikabinęs tentą.
Nu Andriens i saka:
– Nu žiek, reikals toks. Valode saka, ka negal’ pravažiuot’ su mašina per plytas ženklą. Aš sakau, ka gal’. Teisybes paieškas įkainavom dvacoku, reik’ daba nešališka teisieja.
Pažiūriu biški į Valodę:
– A rimtai negal’?
– Da viens asils, tai aišku negal’! – pilvą išpūtęs aiškin. Da kažką bur’ apie kelių eisma taisykles, sava belenkokę šofere patirtį i vadin Andrieną durnium. O Andriens jį ramin ka nenusipezietų i aiškin:
– Valode, gal’, sakau gal’!
– A pas tave avina maumenielis? Tu už kiek teises pirkai??? – riek’ Valode atgal.
– Nu žiek, – saka. – Durniau tu.
Andriens čiump rakčiukus, atsisied už mašinas vaira, užsikur’ i pralek’ pro plytas ženklą. Apsisuk, grįžt i langą prasidaręs klaus’:
– Valode, a tau če pasivaidena katik? A tu matei viską sava akim? A da pakartot’?!
Valode visas rauduons iš nervų, bet akys išduod, ka jaučias, kaip durnius.
– Džiaukis, žąsine, ka mentų nebuva! – visas pikts trauk’ dvacoką Valode.
– Būtent – nebuva, bet i prie mentų gal’, tik brangiau gaunas. Nu jei teisių nuori neprašikt’ ilgam, reikies advokatui da atsimest’.
Kraunam Lyroj Kvietinį (nealkoholinį) į krepšiuką, Valode mąsta kažką apie gyvenimą, jaučiu apie praleistas galimybes.
Individais išvadina da, bet nieka toke – alum pasidalinom.
Draudims tave atgrąsa nuo galimybes, bet galimybes niekur gi nedingst, a ne? Kai katrie dalykai būn aiškūs paprastai iš akies primetus, nors i nier jie užfiksuoti jokem protokole a audite.
Ne viskas yra tikra, kas juodu ant balta parašyta. Kartais gyvenime būn tokių paradoksų, ka pasiroda reik’ da i asmenines vales i nora laikytis tų užrašytų taisyklių. Bet ne visi gi to nora tur’.
Ypač to nora nebūn, kai koks išsižiojęs Valode banda aiškint’, kaip yra, bet ištikra, tai niera. I da gauni už tai Kvietine (nealkoholine) chalevai.
Tode, ateinanče posedže proga, linkiu Jum valdže, nebūt’, kai Valode i prabalsuot’ taip, kaip yra ištikra i yra teisinga.
Kaip saka viens pažįstams teises diestytojas:
– Teise i teisybe yra skirtingi dalykai….