Yra da ir kitų kvailų vilčių. I žmuones yra naiviai prisipumpavę patys save visokių nerealių idealų. Nenuoriu Jūsų liūdint’, bet idealų niera. Pasaulis yra taip sukurts, ka mes visi esam klystantys grybai i nuorom a nenuorom, kartais netyče, visiem pavykst’ nesąmonių pridaryt’. Būn i specelei iš egoistiškuma, būn ka tiesiog tave įvel’ į situaciją, kur niera geros išeities. Bet tas nieka nekeič’.
Nu su ta intencije, ka manes čia vis banda išklaust’ i priimt’ koke pozicije del Sondecke i Baniuone, nutariau biški papizdielint’ apie tai. Švente baiges, galim viel ramiai kapuotis.
Bet skirtingai, nei daugelis, aš nemanau, ka turiu teisę vertint tuokius iškilius žmuones. Bet galiu pašnekiet’ bendrai apie daug ką. Tas dalyks, ka daug kas taip reaguoj, man atruoda yra biški per kvails. Vieni riek’, ka če išdavikai, o kiti jiem meldžias. O kode kvails? Tode.
Pirms dalyks, tai siūlau pagalvuot’ apie visus niekadiejus, tiek Hitlerį, tiek Staliną, tiek Musolinį a bet kuokį kitą panašų grybą. Visi jie norieje gera sava liaudžei, tik jų suvokims, kaip tą pasiekt’ buva šiek tiek per šiurkštoks. Nu bet jie taip įsivaizdava i jiem atruode tuo metu ka žudant gali padaryt’ laimingus. Bet žude, tai jie vedami meiles sava liaudžiai, a ne taip? Ideologijas tokes pasirinka ir įtikieje jomis, o liaudis iš kvailuma jais. I Taurelijus yra įsitikinęs, ka tautą gelbėj. Tik neįsikert, ka gieris brukams per jiegą tamp bluogiu.
Antras dalyks, tiek Sondeckis, tiek Baniuonis pagrinde buva kultūras žmuones. Jei skaitet knygas a patys atsimenat, tai absoliučiai nieka negaliedavai padaryt’ be kažkokiuos aukštesnies instancijas diemese. Ypač didelių darbų. Sukdavos jie aplink kiekvieną iškilesnį žmuogų i čiešindava jam pastuoviai sava briedą. Nes i patys būdava arba prispausti, arba apčiešinti.
Trečias moments tas, ka sukdavos jie iš reikala i ka liaudis būtų ramesne. Nu nebuva tada didele išsimuokslinima a informacijas kieke liaudžiai. Briedą sumaitindava be alternatyvų, per visokius kultūras, sporta a kitus respektabilius veikiejus. Arba juos įtikindava, ka če viskas gerai, arba priversdava šantažuodami. I nereik’ reikalaut’ iš kiekviena geza, ka tas būtų principings iki gala. Ne pas visus tokie kieti kiaušiai, kaip pas Nijole
Ketvirts moments toks, ka buva i tokių, katrie puikiai suprata, ka jeigu tu nori būt’ Baniuoniu, turiesi priimt’ kompromisus. I tode niekur galvos nekiša, sau gyvena, gal net vieną kitą knygike pogrindy išleida. Da kokias mišias suorganizava, a da ką. Jų buva mažai, bet buva. Bet rezultate, reikieja i tokių, i Baniuonių. Nes be Baniuonių vien su pogrindžiu Sąjūdže nelabai būtų buvę. Be pogrindže gal irgi ne.
Penkts dalyks yra man išvis keists. A kaip čia tiem piktiem isterikam taip pasiruode, ka absoliučiai visi tur’ mąstyt’ i elgtis vienodai idealiai i tik taip, kaip nustatyta normose. Tipa visi, katruos įtraukinieje KGB, turieje mest’ sava darbus i išdidžei numirt’ a kitaip susinaikint’?
A jum neatruoda ka jūs patys dvelkiat sovietiška smarve? Nenuoriu nieka įskaudint’, bet idealūs veikiejai yra ten, kur mes nenuorim gyvent’. Nu ten ten, rytuose kai pavyzdys. Arba išvis rytuose, kur Kinija a Šiaures Korieja. Afrikoj irgi tokių idealių veikiejų pilna. Net Pietų Amerikoj tokių yra. O mes tai tipo juk Europiečiai, pas mus visi normalūs.
Gers pavyzdys yra vokiečių treneris. Iš vienos puses atruoda maladiec, laim’ čempionatus. Gers kents. Bet kai pagalvuoji iš kituos puses, gezas valga snarglius i uosta sava kiaušus. I kaip reiktų jį apkabint’, paspaust’ ranką a pabučiuot’ uždedant vainiką? Negi taip jau paprastai?
I toks ir yra visas realus pasaulis, ka žmuones nebūn šventi. Nu būn sakykim, bet jų ant tiek mažai, ka net nesijauč’. I tai sugeb pridaryt’ klaidų a neteisingų pasirinkimų…
O visas tas transliuojams respekts bet kokiam autoritetui yra arba dirbtinis arba tiesiog iš durnuma.
Juk realiai, iš to sąraša nieks išvis niera aišku. A jie tik pirstelieje, a pratryda netyče, o gal juos prišiere ricinas. O gal šiaip ne to užjiede. Visko tam gyvenime būn nutink su žmoniem. I visokių minčių būn šaun jiem i galvas.
Visa esmie ta, ka jie spinduliava meile sava tautai daugiau a mažiau. I padare nemažai gerų darbų, kurių nepasliepsi drabstydams kakučius. Yra kaip yra i ne kitaip. Meskit tą kvailą atsilikelių madą melstis visokiem žmoniem.
Man atruoda, ka gražes panas perdž’. Net neatruoda, tikslei žinau Pas jas irgi pilvs pučias nuo žirnelių a pupelių. Nes skrandis toks pat i pas baisę, i pas gražę. Toks pat i pas gezus. Visi perdž’ i visi šik. Bet vertinam juk ne už tai, a ne taip?
