Prilekiu vakar prie stadijoną, toks atsigavęs i normalios nuotaikos. Tada stoviu eilej. Bl***, stadijone eiles. Graudulys pradieje imt, bet da nieka.
Tada pasisuku i švieslentę i žiūriu ten deg Gintras logo i Barsas logo. Nusisuku, tada viel atsisusku. Tada nusisuku i viel atsisusku. Po to nusisuku i viel atsisuku. Bl***, mana akys nenuor perduot smegenim to fakta, ka toj Šiaulių švieslentėj deg Barsas logo. Net akys pačes suprant, ka če kažkoks nerealizmas.
Kažkur 12 minute smegenim dašuta, nebuva kur dietis. Mana smegenys nežinuoje kokę cheminę reakciją organizme paleist, tai paleida ašaras. Taip gerai senai nebuvau bliuovęs.
Andriens dauža man į šonkaulius i klaus:
– Kas tau yra? Ko če bliauni?
– Nu bl***. Aš bliaunu, nes stadijons pilns. Nes jame laksta geltuonai juodas Šiaulių futbolistes. Nes susirinka minia futbolistų. Nes susirinka visi futbolą mylintys autoritetai. Nes mes pamiršom, kaip stadijone reik sirgt. Nes bilietų nebebuva. Nes aš nenuoriu, ka tas vakars pasibaigtų… I da daug kitų priežasčių.
Vakar buva tikra švente, katrą mums padovanuoje Gintros fiejas. Ačiū Jum panikes 
Ačiū, ačiū, ačiū. Visi komplimentai Jums!
