„Žaidynės Druskininkuose buvo puikiai organizuotos, kartelė labai aukštai iškelta, kitų žaidynių organizatoriams bus nelengva išlaikyti tokį lygį“, – kalbėjo XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyviai, svečiai, prasmingai ir turiningai praleidę keturias pilnas emocijų dienas Druskininkuose.
Šią vasarą Druskininkai tapo visų sportuojančių lietuvių, susirinkusių į XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynes, draugystės ir vienybės centru. Sporto žaidynėse, kurių šūkis buvo „Aš – Lietuva!“, dalyvavo apie pustrečio tūkstančio tautiečių iš 26 pasaulio šalių. Tarp jų viena gausiausių buvo JAV sportininkų delegacija, kurią sudarė apie 250 įvairaus amžiaus grupių išeivijos lietuvių. JAV lietuviai iškovojo 23 medalius ir pagal iškovotus medalius rikiavosi trečioje komandinėje šalių rikiuotėje, po Lietuvos ir Jungtinės Karalystės.
Nešė įspūdingą vėliavą
XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės prasidėjo dar tuomet, kai į kelionę aplink Lietuvą buvo išlydėti Jungtinės Karalystės lietuviai dviratininkai. Tos pačios dienos vakarą Druskininkuose surengta vakaronė su liaudies šokėjais, dainininkais, muzikantais ir žaidimais.
Pagrindiniu šventės akcentu taip pat tapo mūsų trispalvė – rekordinio – 250 metrų ilgio – Lietuvos vėliava, kurią Druskininkų gatvėmis nešė visi žaidynių dalyviai.
Įspūdingo ilgio trispalvė, grojant pučiamųjų orkestrui, žaidynių atidarymo vakarą buvo garbingai ir su meile nešama nuo M. K. Čiurlionio gatvės pabaigos iki Pramogų aikštės, kurioje surengta žaidynių atidarymo ceremonija. Žaidynių dalyviai, nešę rekordinę vėliavą, buvo pasipuošę šalį, iš kurios jie atvyko, reprezentuojančia atributika.
Pramogų aikštėje vėliavos nešėjus pasitiko gausi žiūrovų minia. Suskambus Marijono Mikutavičiaus „Trims milijonams“, aikštėje buvę tautiečiai iš visos širdies pritarė skambančiai visų pamėgtai dainai.
Atidarymo šventės dalyviai plojimais ir palaikymo šūksniais išreiškė palaikymą už laisvę kovojančiai Ukrainai, o vėliau per Druskininkus darniai nuskambėjo žaidynių dalyvių atlikta Tautiška giesmė, kurią pradėti garbė buvo suteikta druskininkietei, folkloro atlikėjai Mortai Elžbietai Bieliukaitei.
Prezidentas kvietė sugrįžti į Lietuvą
Žaidynių globėjas Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, nuo scenos kreipęsis į žaidynių dalyvius, sakė, kad norėtų prie kiekvieno prieiti, apkabinti, paspausti ranką, patapšnoti per petį.
„Vienas užsienio leidinys pavadino Druskininkus pavojingiausia vieta žemėje. Ar jaučiatės, kad čia labai pavojinga? Manau, kad tai yra viena iš gražiausių vietų Žemėje. Sportas suvienija, suteikia galimybę pabūti kartu, išreikšti savo lietuvišką tapatybę, tiesiog susirasti naujų gerų draugų ir dar kartą pagalvoti apie savo santykį su Lietuva, pagalvoti apie tai, kaip aš galėčiau prisidėti prie Lietuvos pažangos. Man sakė, kad praėjusiose žaidynėse kai kurie lietuviai pirko bilietus viena kryptimi. Po žaidynių jie pasiliko. Norėtųsi, kad žmonių, kurie perka bilietą viena kryptimi, būtų kuo daugiau. Svarbiausia, kad jūs esate čia, esate visi kartu, ir visi mes esame Lietuva“, – kalbėjo Prezidentas.
Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, sportas mus visus sujungia, skatina kalbėti viena kalba.
„Mes čia atvažiavome ne tik sportuoti, bet susipažinti ir bendrauti. Kai kas atvyko pirmą kartą į savo protėvių žemę ir atvažiavo ne vien medalių laimėti, bet ir pažinti, bendrauti ir stiprinti tą mūsų bendrystę“, – sakė ministrė.
Atidarymo dalyvius pasveikino Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, žaidynių organizavimo darbo grupės vadovas Linas Obcarskas.
JAV lietuvių sportininkų delegacijos vadovas, Šiaurės Amerikos lietuvių fizinio auklėjimo ir sporto sąjungos (ŠALFASS) bei Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) Sporto reikalų komisijos pirmininkas Laurynas R. Misevičius negailėjo pagyrų Druskininkams: „Šitas miestas yra gražiausias. Tai – ir sveikatos miestas. Paskutinį kartą čia buvau dar vidurinės mokyklos metais, kai turėjau stuburo traumą, ir medikų prognozės buvo pesimistinės. Tačiau, pabuvus Druskininkuose, mano sveikata stebuklingai susitvarkė“.
Perdavė estafetę Palangai
Žaidynių metu buvo pasiektas naujas Lietuvos atsispaudimų nuo žemės rekordas. Didžiojoje Britanijoje gyvenantis Rolandas Žukauskas per 3 val. atliko 3,5 tūkst. atsispaudimų, 480 pagerindamas ankstesnį rezultatą.
Paskutinę renginio dieną, be sporto rungčių ir trečiųjų apdovanojimų, organizuotas Pasaulio lietuvių sporto forumas ir iškilminga žaidynių uždarymo ceremonija, kurios metu Druskininkų meras Ričardas Malinauskas žaidynių organizavimo estafetę perdavė Palangos merui Šarūnui Vaitkui, nes XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės 2025 metais vyks šiame kurortiniame Lietuvos mieste.
Visas keturias žaidynių dienas Druskininkai ošė – visi viešbučiai, poilsio namai, kitos nakvynės vietos buvo visiškai užpildytos, o prie kavinių ir restoranų nusidriekdavo lankytojų eilės. Sporto entuziastams iš viso pasaulio buvo pasiūlyta ir kultūrinė, ir pramoginė programa. Žaidinių dalyviai linksminosi kartu su aktoriumi ir dainininku Vidu Bareikiu, stebėjo įspūdingą lazerių šou, plojo į ritmą žinomiausiems Lietuvos perkusininkams „Giunter Percussions“, lingavo į ritmą atlikėjui Justinui Lapatinskui.
Turizmo, verslo ir informacijos centro direktorius Rimantas Palionis sakė, kad jam teko susitikti su daugybe žaidynių dalyvių, iš kurių jis išgirdo tik teigiamus atsiliepimus apie Druskininkus ir žaidynes:
„Visi buvo maloniai nustebinti tuo, ką čia pamatė. Manau, kad šis renginys labai naudingas ne tik mūsų verslui, bet ir patiems Druskininkams. Šis renginys atskleidė didžiulį Druskininkų potencialą ir parodė, jog esame pajėgūs surengti dar didesnius renginius.“
Žaidynių statistika
*Žaidynėse dalyvavo 2314 dalyvių iš 26 šalių. Daugiausia dalyvių atvyko iš Jungtinės Karalystės (329 sportininkai) ir Jungtinių Amerikos Valstijų (238 sportininkai). Populiariausiu žaidynių sportu, kaip įprasta tarp lietuvių, tapo krepšinis, varžybose dalyvavo 482 žaidėjai.
*Išdalinti net 323 medalių komplektai. 597 medalius iškovojo Lietuvos sportininkai, o antroje ir trečioje tituluočiausiųjų vietose – 51 medalį laimėję Jungtinės Karalystės lietuviai bei 23 medalius iškovoję Jungtinių Amerikos Valstijų sportininkai.
*Jauniausia dalyvė – septynerių metų Jürgen iš Estijos, dalyvavusi šiaurietiškame ėjime, vyriausiasis dalyvis – 87-erių metų Stanislovas iš Klausučių, žaidęs stalo tenisą.