Gavę didesnę sąskaitą dažniausiai viską nurašome kylančioms kainoms, tačiau tiesa yra kiek kitokia – galutinę sumą lemia keli skirtingi veiksniai.
Dėl to vis daugiau žmonių pradeda domėtis, kaip iš tikrųjų formuojasi elektros kaina Lietuvoje ir kodėl ji gali taip svyruoti.
Ar čia viską diktuoja elektros birža? O gal daugiau įtakos turi mūsų pasirinktas planas ar net metų laikas?
Šiame straipsnyje paaiškinsime, iš ko susideda elektros kaina, kas ją labiausiai veikia ir ką verta žinoti kiekvienam, kuris nori ne tik suprasti, bet ir efektyviau valdyti savo išlaidas.
Kaip formuojasi elektros kaina Lietuvoje?
Elektros sąskaita nėra tik mokestis už suvartotą energiją. Ji susideda iš kelių skirtingų dalių, kurios kartu ir sudaro galutinę kainą.
Dėl to net ir suvartojant panašų elektros kiekį keletą mėnesių iš eilės, sąskaita gali skirtis. Įtakos turi ne tik jūsų vartojimas, bet ir kiti veiksniai. Taigi, kaip formuojasi elektros kaina Lietuvoje?
- Elektros energijos kaina biržoje – tai kaina, už kurią elektra perkama rinkoje. Ji nuolat kinta ir dažniausiai daro didžiausią įtaką galutinei sąskaitai.
- Perdavimo ir skirstymo mokesčiai – tai mokestis už tai, kad elektra pasiektų jūsų namus per infrastruktūrą.
- Tiekėjo marža – nedidelė dalis, kurią pasiima jūsų pasirinktas elektros tiekėjas.
- Valstybės reguliuojamos dedamosios – įvairūs papildomi mokesčiai, susiję su energetikos sistema ir jos palaikymu.
Elektros birža – pagrindinis kainos variklis
Didžiausią įtaką elektros kainai daro rinka, kurioje ji yra perkama ir parduodama – vadinamoji elektros birža. Lietuva kainos formuojamos Nord Pool biržoje, praktiškai realiu laiku (keičiasi kas 15 minučių), atsižvelgiant į pasiūlą ir paklausą.
Tai reiškia, kuo daugiau žmonės ir verslai vienu metu naudoja elektros energijos, tuo ji tampa brangesnė. Ir atvirkščiai – kai paklausa mažesnė, kainos taip pat mažėja.
Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie nuolat veikia biržos kainas:
- Paklausa ir pasiūla – jei elektros reikia daug (pavyzdžiui, šaltą žiemą), kaina kyla;
- Sezoniškumas – žiemą vartojimas didesnis, o vasarą dažniausiai mažesnis;
- Oro sąlygos – vėjuotos ar saulėtos dienos leidžia pagaminti daugiau pigesnės energijos;
- Gamybos šaltiniai – jei sumažėja pigios elektros pasiūla (pavyzdžiui, mažiau vėjo ar hidroenergijos), kainos kyla.
Tinklų mokesčiai: už ką dar mokame?
Be pačios elektros kainos, kiekvienoje sąskaitoje yra ir dar viena svarbi dalis – tinklų mokesčiai. Nors jie dažnai lieka mažiau pastebimi, iš tikrųjų sudaro reikšmingą galutinės sumos dalį.
Į šiuos mokesčius įeina elektros perdavimo ir skirstymo paslaugos – nuo elektros transportavimo pagrindiniais tinklais iki jos pristatymo į konkretų būstą ar objektą.
Šis mokestis neišvengiamas. Net jei elektra būtų pagaminta labai pigiai, ji vis tiek turi pasiekti jus – o tam reikalinga infrastruktūra, jos priežiūra ir nuolatinės investicijos.
Tačiau šie mokesčiai yra pastovesni nei biržos kaina, todėl pokyčiai vyksta rečiau ir yra labiau prognozuojami.
Dėl šios priežasties net ir krentant elektros kainai biržoje, galutinė sąskaita ne visada sumažėja tiek, kiek tikėtasi.
Dar vienas svarbus aspektas – tinklų mokesčiai nepriklauso nuo to, kurį elektros tiekėją pasirinksite.
Jie yra vienodi visiems vartotojams, nes susiję su bendra šalies energetikos infrastruktūra.
Tiekėjo planas: kodėl žmonės moka skirtingai?
Net ir gyvenant tame pačiame mieste ar suvartojant panašų elektros kiekį, žmonių sąskaitos gali skirtis.
Viena iš pagrindinių priežasčių – pasirinktas elektros tiekėjo planas. Šiandien vartotojai renkasi iš dviejų tipų planų:
Fiksuotos kainos planas – kaina už elektrą išlieka tokia pati visą sutarties laikotarpį;
Kintamos kainos (biržos) planas – kaina priklauso nuo elektros biržos svyravimų.
Fiksuotas planas dažniausiai patrauklus tiems, kurie nori stabilumo ir aiškumo – žinote, kiek mokėsite už kilovatvalandę, nepriklausomai nuo rinkos pokyčių.
Tuo tarpu kintamos kainos planas gali būti naudingas tiems, kurie nori pasinaudoti mažesnėmis kainomis rinkoje, tačiau yra pasiruošę prisiimti ir didesnių svyravimų riziką.
Taigi, pasirinktas planas tiesiogiai veikia tai, kokią sąskaitą už elektrą gausite. Todėl renkantis elektros tiekėją verta ne tik žiūrėti į siūlomą kainą, bet ir įvertinti savo vartojimo įpročius bei kainų pokyčių riziką.
Palyginkite elektros kainas ir tarifus Elektrum internetinėje svetainėje, peržvelkite visas sąlygas ir išsirinkite sau tinkamiausią planą.
Kas dar turi įtakos elektros kainai Lietuvoje?
Nors didžiausią dėmesį dažniausiai skiriame biržai ar tiekėjo planui, elektros kainą veikia ir kiti veiksniai.
Nors dažnai jų net neįvertiname, tačiau jų įtaka gali būti reikšminga. Vienas svarbiausių aspektų – tarptautinės energijos rinkos.
Elektros kaina glaudžiai susijusi su dujų, naftos ar kitų energijos išteklių kainomis.
Jei šios brangsta, dažnai kyla ir elektros gamybos kaštai, o tai atsispindi galutinėje kainoje.
Ne mažiau svarbi ir geopolitinė situacija. Įvairūs konfliktai, tiekimo sutrikimai ar politiniai sprendimai gali turėti tiesioginį poveikį energijos rinkoms visoje Europoje.
Kadangi Lietuva yra bendros elektros rinkos dalis, šie pokyčiai greitai pasiekia ir mūsų vartotojus.
Taip pat verta paminėti atsinaujinančią energetiką. Kuo daugiau elektros pagaminama iš vėjo, saulės ar vandens, tuo didesnė tikimybė, kad rinkoje atsiras daugiau pigesnės energijos.
Galiausiai, svarbų vaidmenį atlieka ir valstybės sprendimai bei reguliavimas. Tai gali būti įvairios kompensacijos, tarifų pokyčiai ar investicijos į infrastruktūrą.
