Valstybinėje priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirba net 20 moterų ugniagesių gelbėtojų.
Beje, viena iš jų – Viktorija Pociūtė yra Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kuršėnų komandos skyrininkė.
Išgirdę tarp gaisro gesinti atvykusių ugniagesių moterišką balsą, neretai nustemba ne tik į nelaimę patekę žmonės, bet ir kitų komandų kolegos ugniagesiai.
Šiuo metu daugiausia moterų ugniagesių gelbėtojų dirba Panevėžio PGV – net 7, po keturias – Vilniaus PGV ir Šiaulių PGV, trys – Kaune, dvi – Klaipėdoje.
Visos jos yra aktyviai sportuojančios, daugelis iš jų dalyvauja ir Stipriausiojo ugniagesio gelbėtojo varžybose.
Kodėl merginos pasirinko tokią nelengvą ugniagesio gelbėtojo profesiją? Šiaulių PGV Kuršėnų komandos skyrininkė V. Pociūtė pirmiausia baigė baldų ir interjero dizainerės specialybę.
O vėliau, bendraudama su pažįstamais ugniagesiais ir jų paraginta, nutarė, jog ir jai reikia papildyti ugniagesių gelbėtojų gretas.
Sportiška, aktyvų gyvenimo būdą mėgstanti mergina baigė Ugniagesių gelbėtojų mokyklą, kurioje įgijo antrąją profesiją, tapusia alternatyva sėsliam ir kūrybiškam dizainerės darbui.
Tačiau kūrybos ji neišsižadėjo. Laisvu laiku projektuoju baldus ir kuriu namų interjerus, o gesindama gaisrus, matau, kaip ugnis akimirksniu visą užgyventą, kurtą ir puoselėtą gerovę paverčia pelenų krūva.
„Labai sunku matyti žmonių neviltį ir klausiančias akis: o kas dabar bus, kaip gyventi toliau? Labai skaudu, kai gaisruose nukenčia vaikai. Sunku matyti jų akyse išgąstį“, – pasakojo ji.
2014 m. sostinėje pradėjo dirbti pirmoji Ugniagesių gelbėtojų mokyklą baigusi ugniagesė gelbėtoja Irmante Baranauskaitė, dabar Irmantė Mikštienė.
21-erių metų mergina tuomet kartu su kolegomis, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesiais gelbėtojais, kaip ir dabar, vykdavo į gaisrus, eidavo į degančias patalpas, ieškodavo nukentėjusiųjų, važiuodavo į autoavarijų vietas padėti išlaisvinti automobiliuose prispaustus žmones ir kt.
6-osios komandos viršininkas Giedrius Ruočkus tuomet sakė, jog net ne kiekvienas vyras gali jai prilygti. „Ir jokių verkšlenimų nesu iš jos girdėjęs, – teigė jis.“
Pradėjus dirbti, I. Baranauskaitės kolegomis tapo Stipriausiojo ugniagesio varžybų nugalėtojai.
Anksčiau nesportavusi mergina, buvusi šokėja, taip pat nutarė išbandyti jėgas šiame sporte.
Pirmiausia keletą kartų dalyvavo Vilniuje surengtose Stipriausio ugniagesio varžybose, o vėliau ir Europos ir Pasaulio čempionatuose. Iš jų ji parsivežė nemažai apdovanojimų.
Irmantė Vilniaus Gedimino technikos universitete baigė gaisrinę saugą. Ir baigusi studijas darbo neketino keisti.
„Aš šitą darbą myliu, – sakė ji tuomet. – Nuolat stengiuosi sau įrodyti, kad aš viską galiu, stengiuosi siekti savo tikslų.“
Dabar ji derina darbą su motinyste, augina du vaikus.
2020 m. į Vilniaus PGV 6-ąją komandą ugniagese gelbėtoja atėjo dirbti Greta Pauliučenko.
„Ugniagesio gelbėtojo profesija man visada atrodė viena iš labiausiai vertų pagarbos, – sakė Greta Pauliučenko, tuomet dar būdama Ugniagesių gelbėtojų mokyklos kursante. – Pasirinkti šį darbą paskatino galimybė derinti sportą su naudinga profesija ir siekis padėti žmonėms.“
Greta buvo jau penktoji mergina, pasirinkusi mokslus Ugniagesių gelbėtojų mokykloje. Pasak jos, daugelis pažįstamų tuomet stebėjosi tokiu jos sprendimu.
„Nei giminėje, nei tarp pažįstamų ugniagesių nebuvo. Dabar šią specialybę rekomenduočiau įsigyti ir kitiems, ypač jeigu žmogus pasiryžęs dalį savo gyvenimo atiduoti gelbėdamas kitus, nebijo rizikos ir yra pasirengęs palaikyti savo fizinę formą“, – sakė ji.
2024 m. gegužę prie Vilniaus PGV 2-osios komandos ugniagesių gelbėtojų prisijungė Evelina Litvin, praktikos metu jau patyrusi neeilinį gaisro krikštą.
Kovo 27 d. jai su kolegomis visą naktį teko gesinti didžiulį gaisrą metalo laužo apdirbimo įmonėje Vilniuje.
Tuomet pakalbinta po gaisro, Evelina teigė, jog jo metu dar tvirčiau įsitikino norinti būti ugniagese gelbėtoja:
„Aš esu ištverminga, nejaučiu, kad pavargau. Kol dirbi, fizinio nuovargio nebūna. Tik šiek tiek baisu buvo, kai gesinant automobilius jie sproginėjo. Tą naktį teko ir prie lafetinio švirkšto dirbti, ir gaisrines žarnas tampyti, ir kopėčias nešioti.“
Nebijanti iššūkių ir sunkaus fizinio darbo mergina teigė, jog baigusi mokyklą nežinojo, ką nori studijuoti.
„Todėl nuėjau tarnauti į kariuomenę. Patekau į ryšių kuopą, perėjau bazinį kario kursą ir specialistų rengimo programą, bet ten man buvo per mažai fizinio krūvio, pasidarė nuobodu. Mąsčiau, ką toliau daryti. Baigiau masažuotojų kursus, o paskui apsisprendžiau tapti ugniagese gelbėtoja.“
Ugniagesės gelbėtojos teigia, jog jų darbe labai svarbu ne tik ištvermė, tvirtumas ir atkaklumas, bet ir pasitikėjimas savo komanda, kai žinai, jog esi ne vienas.
