Ka neatruodyt’ kaimiečeis, ne prie kultūras, Šiauliuos irgi naujas paminklas iškila. Tik skirtingai, nei rimti vyrai, Šiauliai nebanda derint’ paminkla nuliejima su chacholais siuntiniejant eskizus per aifouna iš sava Ferare. Šiauliai, kai visad – paprastai, aiškei i tiesei.
Tai pagal tradiciją, normalus paminklas tur’ kelt’ nervus. Tai če irgi kel’. Nu i skaitom mes įvaires mena ekspertų nuomones feisbuke i negalim nežvengt’. Problemas dažneuse yra įvardinamas dvi: spalva i dydis.
Iškart užkliuva spalva, bo ta mielyna išvis ne į tema, nesiderin prie kitų papuošalų. Šią problemą kaip i gal’ nesunkei išspręst’, bet nieks to nežad daryt’. Bet če irgi, kaip pažiesi, mielyna prie dangaus tink, o saule kažkaip normalei danguj atruoda.
O kita problema yra žymei didesne. Nu jei būt’ visai tiksliem, tai per maža. Tas tai tikslei žeidž’ daugelį. Bet mes nuorim nuramint visas i visus, katrie senai arba niekad stače nier matę: če gi ramybes būsena
Da kitiem pasiruode ka če patyče yra, nes tipa, kai stuovieje če saldats su automatu, buva visai ne patyče. Buva tikras, nachuj, mens. Biesin.
Bet mens nebūtų mens, jei į meną žiūrint’ nekiltų supratims, mintys a kokes ten abejones. O va del to nieks per daugiausia nesipiktin, nes suprant kam če skirta. I suprant kode?
Tode, ka Šiauliai pumpuoj esmę. Če paminklas šių dienų didvyriam.
Didvyriam, katrie paskendę razinkų ieškojime oponenta šiknoj.
Didvyriam, katrie vaikšta rimtom mimikom pasipuošę, nes rimti draugai prastūme palei sąrašą.
Didvyriam, katrie per šventes saka iškilmingas kalbas ape tautos vienybe, o po šventes daugiause laika praleidž’ svetimose deklaracijose, bet ne Lietuvos.
Didvyriam, katrie kapojas su lietuveis del Lietuvos.
Va jum paminklas, didževyrei. Grynai toks, kaip esat verti būt’ įamžinti. I laikina ta skulptūra, nes šių dienų didževyrei irgi laikini. Milijons keič’ kitą milijoną, bet realei, naujienų nier daug. Bet senienų daug.
Va šių dienų Letuvos didževyris: plikais kiaušais i su NATO stogu. O tarp kuojų tik kab.
