Mokiniai mėgsta bendrauti su bendraamžiais, kartu leisti laisvalaikį, padėti vieni kitiems, eiti į renginius, vykti į išvykas į gamtą. Kiekvienas vaikas turi klasės, kiemo draugų, renginiuose susitinka su panašios muzikos ar sporto šakos mėgėjais. Smalsūs ar norintys lavinti kokius nors gebėjimus mokiniai stoja į draugijas. Tačiau draugija draugijai nelygu. Jų yra labai daug ir įvairių. Aš pasirinkau skautiją ir man labai patinka būti skaute.
Kaip nesuklysti renkantis draugiją?
Kiemo, gatvės, draugai susiburia, kokio nors vienmečio vadovo sutelkti. Tas vadovas , paprastai, moka įtikinėti, sugalvoja visokių išdaigų. Jei jis yra blogas mokinys, nori, kad ir jo draugai taip mokytųsi. Kai kažkas tokių vadovų nebenori klausyti – prasideda patyčios ar net smurtas. Todėl geriau dalyvauti draugijoje, kur vadovai yra suaugę žmonės, suprantantys vaikus ir norintys jiems gero. Prieš stodamas į draugiją mokinys turi išsiaiškinti, ką organizacija veikia, ko siekia. GOOGL paieškose visada galima pasitikrinti, ar draugija registruota ir turi kodą, jei prie draugijos pavadinimo yra žodžiai: – „teisinis statusas neįregistruotas“– tai draugija nelikviduojama, nesibylinėja teismuose). Manau, kad rinkdamiesi draugiją turėtume gerai apsvarstyti, pasidomėti, ką ji veikia, ko siekia, kokius renginius organizuoja, ar net sudalyvauti keliuose užsiėmimuose. Tik gerai viską apsvarstę, galėtume prisijungti prie organizacijos.
Skautų veikla – gyvenimo būdas
Mokiniai daug išmoksta, sužino dalyvaudami tokiose draugijose, kaip antai: Lietuvos valančiukų sąjunga, Lietuvos skautija, Ateitininkai. Aš pasirinkau Skautų organizaciją. Skautų judėjimo pradininkas– generolas Baden Powellis. Afrikoje Būrų kare vietiniai vaikai padėjo anglų kariams žvalgyboje. Po karo Baden Powellis, tapęs generolu, grįžo į Angliją, čia jis nutaria suburti vaikus naudingai ir įdomiai veiklai. Pradžioje organizacijoje buvo daug karinių elementų, vėliau jų mažėjo. Skautų šūkis – „Dievui, Tėvynei, Artimui”. Skautų pošūkis – „Budėk“. Mano draugai yra pasaulyje pripažintos organizacijos nariai – skautai. Aš nesigailiu, pasirinkusi šią organizaciją. Stengiuosi dalyvauti visur, kur tik galiu nes, man labai patinka, stovyklos, sueigos, žygiai, tradicijos, rikiuotės. Ypač smagu, kuomet išvykoje traukiama bendra daina prie degančio laužo. Skautija tampa mano gyvenimo būdu. Skautai veikia visi kartu, draugiškai, vieni kitiems padeda. Artėja Lietuvos skautų organizacijos 100 metų sukaktis. Todėl šią vasarą, pasitinkant tokią svarbią datą organizuojama didelė skautų stovykla. Mano manymu, reikėtų kuo aktyviau dalyvauti, nes tai svarbus įvykis: savo pamėgtos organizacijos kito tokio jubiliejaus nebeteks sulaukti, nes toks įvykis ir būna tik kartą gyvenime. Aš pasirinkau skautus, kurie ugdo draugingumą, ištvermę, išradingumą ir skatina daryti gerus darbus. Todėl anot skautų įkūrėjo, B. Powellio, tikėjimas ir skautybė vienas kitą papildo bei stiprina. Skautybė per tarnystę ir veiklą įveda tikėjimą į gyvenimą. Todėl čia skatinamos savanorystės idėjos.
Ne ginklais, o darbais
Savanorystės veiklų spektras – itin platus. Jis leidžia atrasti save, įgyti vis naujų įgūdžių. Savanorystės idėjos vienija jaunus žmones ne gatvės gyvenimui, o prasmingai veiklai. Kiekviena savanorystė – tai savotiški mainai, skatinimas dalintis, kuria pridėtinę vertę ne tik pačiam žmogui, bet ir visai aplinkai, visuomenei.
Mano nuomone, reikia mokėti save apginti ne ginklais, o darbais. Todėl man patinka, kad karinių dalykų skautų organizacijoje mažėja. Mes mokomės pažinti gamtą, atjautos, žaidimų, ugdančių vikrumą ir sumanumą. Skautas privalo būti krikščioniu kiekvieną valandą, kiekvieną gyvenimo akimirką, o bendrauti, savanoriauti, padėti savo artimui – kiekvieno skauto pareiga.