Mokyklos reformuojamos, patiria įvairių pokyčių, įdiegiama savitikslių naujovių dėl naujovių, numatydami mokslo metų trukmę, iniciatoriai užmiršta klimato sąlygas ir kontekstą kuriame auga vaikai ir gyvena bei dirba tėvai. Tačiau tai, kas būtina augančiajai kartai, lieka už reformų akiračio.
Sugrįžome į Europos visuomenę. Žodis europietis asocijuojasi su sąvokomis aukštos kultūros, mandagus žmogus. Tačiau tai nėra gamtos duota. Poreikis aukštajai kultūrai – ugdomas, bendravimo etiketo taisyklių nesimokydamas – neišmoksi gražaus elgesio.
Tarpukario mokyklos daug dėmesio skyrė etiketui. Anot močiučių, gimnaziją baigęs jaunas žmogus būdavo įgijęs gražias manieras, tapdavo tikrais „smetoniniais inteligentais“. Tai lėmė europinį išsilavinimą turintys pedagogai, mokyklų tradicijos: atėjusi atsakinėti prie lentos mergaitė būtinai pagerbdavo mokytoją ir jos atsakinėjimo klausančią klasę gražiu reveransu, vaikinas nusilenkdavo prieš pradėdamas atsakinėti. Durų trankymas, garsi kalba, kvatojimas –buvo netoleruotini dalykai.
Elgesio kultūra, etiketas buvo ugdomi bažnyčioje, šių dalykų buvo mokoma mergaičių ūkininkaičių mokyklose, suvokiant moters – ugdytojos reikšmę ir svarbą.
Okupacijos metais nutolome nuo Europos etiketo reikalavimų. Tačiau pagarba kultūringam elgesiui išliko, didelę įtaką darė senesnioji mokytojų, aukštųjų mokyklų dėstytojų karta. Dabar vis rečiau galime sutikti „smetoninių inteligentų“, šeimų jaunoji ir vyresnioji karta vis mažiau laiko turi bendravimui. Todėl bendravimo etiketas patyrė nuosmukį. Elgesio klaidų daro vieši asmenys bendraudami su publika. Jaunimui gal ir patinka, o vyresniąją kartą šokiruoja tokie šūksniai, kaip antai –„koks vau“ – nuo scenos.
Žmogaus bendravimo sėkmę lemia tinkama apranga, gražus elgesys, rodoma derama pagarba žmonėms su kuriais bendrauja. Tikra katastrofa etiketo nemokytam žmogui laikas su rinktine publika prie vaišių stalo.
Laiškai į šalis, kur įprasta laikytis etiketo, parašyti bet kaip – tikrai gerai nenuteikia.
Asmens kompetencija atsiskleidžia po ilgesnio bendravimo, tačiau manieros iškart matomos. Tada suabejojama kompetencija arba dalykinis bendravimas neužsimezga dėl to, kad atsiranda antipatija stichiškai besielgiančiam asmeniui, kuris padeda išskleistą šlapią skėtį prieškambaryje, plačiai užsigriebia vietos prie stalo, spausdamas kitus, barškina indais, kelia ausį rėžiančius garsus stalo įrankiais, čepsi, raugėja, krapšto dantis šakute, apipila šalia sėdinčius žmones kava, padažu, ar užspringęs kalbėdamas pilna maisto burna gausiai paskleidžia ne žiedlapių kritulių. Nusišluosto riebaluotas rankas į staltiesės kampą.
Etiketo klaidos žmogų paverčia komišku – antai juokingai atrodo jaunuolis, nešantis damos rankinuką ar moteriškių būrelis, skubantis į koncerto salę su plastiko maišeliais. Etiketo nepaisymas daro svečią, nepranešusį, apie savo apsilankymą iš anksto, įkyruoliu.
Ne paslaptis, kad Europos tautos į šalių, atkūrusių savo valstybingumą XX amžiaus pabaigoje, žmones žiūri iš aukšto. Tokį įspūdį sustiprina ir tų valstybių turistai, kurie daugelyje situacijų, kurios reikalauja etiketo įgūdžių, elgiasi, kaip žuvys išmestos ant kranto ir kuo labiau stengiasi – tuo daugiau daro klaidų.
Šiuolaikinė mokykla apie dorovines vertybes dar pakalba, tačiau etiketas lieka šešėlyje. Ateina mokytojų karta, kuri nei auklėjimu, nei saviaukla pakankamai nesidomi.
Mokytojų streiko metu nuskambėjo daug pasisakymų, kad mokytojui skaudu, kai mokiniai apsirengę gražesniais rūbais už mokytoją, nešioja daugiau papuošalų. Tokia mokinių apranga ir pasipuošimai etiketą išmanančiam mokytojui turėtų kelti rūpestį, jog nebėra kam paaiškinti, kokį rūbą reikia dėvėti darbe (mokykla mokiniui darbo vieta), o koks turėtų būti vakarinis rūbas. Todėl neramu dėl mūsų visuomenės kultūros, užmiršto etiketo ir mokyklos, per dvylika ilgų mokslo metų nesugebančios palikti kultūringo elgesio „antspaudo“ savo buvusiems mokiniams.
Tą problemą mato ir suvokia tėvai, kurių darbas susijęs su dalykiniu bendravimu, atstovavimu šaliai, plačiais verslo ryšiais. Jie įžengė į užžėlusius mokinių elgesio kultūros lavinimo takus. Gal jų iniciatyva paskatins susidomėti etiketu ir valstybinių mokyklų sistemą. Nes sunku realizuoti intelektą, erudiciją, kai elgesio kultūra nuo intelekto labai atsilieka.
Mindaugas Jonušas