„Ei, šiandien aš jau nuėjau 10 000 žingsnių!” – šimtu procentu visi esate girdėję tokią frazę. Šiandien dauguma nešioja išmaniąsias apyrankes ar laikrodžius, kad galėtų stebėti kasdieninį savo žingsniavimą. Dauguma taip pat žino, kad reikia ne tik vaikščioti, bet ir reguliariai mankštintis, sportuoti, pozityviai mąstyti, per dieną suvalgyti nors penkis vaisius ir daržoves… Visi žino, bet ar daro?
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 6 iš 10 žmonių Europos Sąjungos šalyse niekuomet nesportuoja arba retai fiziškai aktyviai juda. Jeigu išskirtume tik moteris, sportuojančiųjų rodikliai dar smarkiau kristų žemyn. Moterys pilnos gerų ketinimų, tačiau kaip minimum trijų namų kampų našta, pareiga šeimai, atsidavimas vaikams, karjeros laiptai įsuka voverės ratą. Rezultatas – nei laiko, nei energijos, nei sporto. Penkiose Europos šalyse atliktas moterų fizinio aktyvumo tyrimas taip pat konstatavo šį faktą, bet tuo pačiu pažėrė ir daug naujų įdomių įžvalgų.
„Moterų barjerai“ – taip vadinasi tarptautinis projektas, suvienijęs penkias Europos šalis bendradarbiavimui, skatinant moterų dalyvavimą fizinio aktyvumo programose ir stiprinant dailiosios lyties atstovių suvokimą apie sporto naudą sveikatai. Du tūkstančiai 20-65 metų amžiaus moterų Italijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje dalyvavo tyrime, padėjusiame išsiaiškinti moterų fizinio aktyvumo situaciją minėtose šalyse, jų fizinės ir sportinės veiklos įpročius bei patirtis, požiūrį į fizinį judėjimą, nustatyti kokios priežastys ir kokios kliūtys trukdo moterims užsiimti fizine veikla. Ir patikėkite, pagal tyrimo duomenis galime spėti, kad skirtingų šalių moterys tikrai ne iš to paties Adomo šonkaulio sutvertos.
Moterys fiziškai pasyvesnės
Per savaitę moteris, kaip ir kiekvienas suaugęs žmogus, turėtų skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai ar bent 75 minutes didelio intensyvumo aerobinei fizinei veiklai arba šias veiklas ir jų intensyvumus derinti. Tokios PSO rekomendacijos, tačiau pasaulyje 1 iš 4 suaugusiųjų neatitinka šio rekomenduojamo fizinio aktyvumo lygio.
2021 m. atliktame Europos Sąjungos programos Erasmus+ finansuojamame tyrime bendra surinktų duomenų analizė rodo, kad Italijoje, Bulgarijoje, Graikijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje didžiausias statistinis skirtumas tarp sportuojančių (60 proc.) ir nesportuojančių (40 proc.) užfiksuotas 40–50 metų amžiaus moterų grupėje. Tai gali būti susiję su tuo, kad tiek asmeniniame, tiek darbiniame gyvenime aktyvios vyresnės moterys daugiau laiko investuoja į socialinę veiklą, tobulinimąsi, karjeros išlaikymą, o gal prioritetą skiria, pasirinkdamos kitas joms patrauklesnes laisvalaikio formas. Galbūt dėl mažesnių įsipareigojimų šeimai, kaip parodė apklausa, fiziškai aktyvesnės (per 60 proc.) buvo tyrime dalyvavusios nesusituokusios, išsiskyrusios ar vienišos moterys. Įdomu, kad tos moterys, kurios pradėjo sportu užsiiminėti mokykloje, ir vyresniame amžiuje išliko fiziškai aktyvesnės (64 proc.). Tai svarbus signalas visų tyrime dalyvavusių šalių vyriausybėms, kad formuodamos savo šalies gerovės politiką, kiek įmanoma stipriau į mokyklų gyvenimą įtrauktų sportinę veiklą ir sveikos gyvensenos propagavimą.
„Visoje Europoje žmonių fizinio aktyvumo lygis mažėja. Be mūsų tyrime įvardintų priežasčių tai susiję ir su technologine pažanga, ir su perėjimu nuo fizinio prie sėdimo darbo, ir su transporto naudojimu – juo dažniau vykstama į darbą nei einama pėsčiomis. 2021 m. Pasaulio sveikatos organizacija yra pateikusi visų Europos Sąjungos šalių fizinio aktyvumo lygių apžvalgą – pagal šią statistiką, jeigu lyginsime tik mūsų tyrime dalyvavusias šalis, daugiausia sportu užsiima italai, po jų seka – lietuviai, rumunai. Tačiau be išimties visose šalyse moterys yra fiziškai pasyvesnės nei vyrai. Mūsų atliktas tarptautinis tyrimas parodė, kad vis dėlto moterys daugiau ar mažiau turi daug gerų sportinių ketinimų ir yra linkusios užsiimti fizine veikla. Bet vėl gi fizinio aktyvumo lygis ir tarp įvairių šalių moterų smarkiai skiriasi – greičiausiai dėl vietinio konteksto, skirtingų kultūrinių normų ir amžiaus,“ – pasitelkusi naujausių tyrimų duomenis, komentuoja tarptautinio projekto „Europos šalių bendradarbiavimas, skatinant moterų dalyvavimą fizinio aktyvumo programose / MOTERŲ BARJERAI“ vadovė Lietuvoje Daiva Grikšienė.
Fizinio aktyvumo priešai ir motyvatoriai
Penkių šalių tyrime buvo analizuojama, kokios yra pagrindinės kliūtys, dėl kurių moterys yra fiziškai neaktyvios. Svarbiausia respondenčių nurodyta priežastis buvo laiko trūkumas (23 proc.) bei motyvacijos stoka ar jos praradimas (14 proc.). Motyvacijos trūkumą dažniausiai įvardino lietuvės.
Tyrime iškeltas klausimas ir kitu kampu – kodėl moterys tampa fiziškai aktyviomis. Nurodytos pagrindinės priežastys buvo šios: poreikis sumažinti įtampą (19 proc.), noras palaikyti puikią fizinę formą (17 proc.), dėl sveikatos (12 proc.). Šiuo klausimu ypač išryškėjo kultūriniai skirtumai.
Pasirodo, lietuvėms didžiausias motyvatorius sportuoti yra siekis turėti gražią figūrą (30 proc.), į sporto salę jos aktyviau eitų ir vedinos noro priklausyti bendruomenei (13 proc.).
Priežastis, kuri bulgares labiausiai skatina sportuoti, yra geros savijautos palaikymas (59 proc.). Graikės teigia, jog sportuoja, kad palaikytų savo fizinę formą (30 proc.) ir kartu pagerintų psichologinę būklę (26 proc.).
Tuo tarpu rumunės ir italės dažniau nei kitų šalių atstovės nurodo, kad aktyvesnei fizinei veiklai joms trūksta pinigų. Noras palaikyti fizinę formą (26 proc.) ir galimybė sumažinti įtampą, atsikratyti nuovargio, streso (21 proc.) – tai būtų tos priežastys, kurios greičiausiai padėtų italėms apsispręsti aktyviau užsiimti mankšta ar pan.
Tyrimas leidžia daryti prielaidą, kad visais atvejais būtų sveikintina sporto centrų iniciatyva savo kainodaroje formuoti nuolaidų politiką.
Kliūtys galvose
Įrodyta, kad fizinis aktyvumas turi svarbią psichologinę naudą dėl serotonino, gerovės ar laimės hormono, kuris sukelia pasitenkinimo ir džiaugsmo būseną. Tyrimas akivaizdžiai parodė, kad fizinė veikla gali paskatinti gerą nuotaiką ir psichologinę būklę – net 63 proc. sportuojančių moterų teigė, kad nejaučia jokių depresijos simptomų, kai tuo tarpu nesportuojančiųjų grupėje tai patvirtino tik 37 proc.
Nors Lietuvoje veikia per tūkstantį įvairių sporto klubų, viešose miestų erdvėse daugėja sportinių treniruoklių, tačiau trečdalis Lietuvos moterų, dalyvavusių tyrime, nurodė, kad jų netenkina šalia namų esančių sportavimui skirtų vietų skaičius. Apibendrinus visų šalių duomenis, sporto objektų buvimas ar nebuvimas greta namų tiesiogiai nedaro įtakos moterų pasirinkimui sportuoti. Finansinės priežastys taip pat nėra dominuojanti kliūtis užsiimti fizine veikla.
„Neabejojame, kad ši analizė gali padėti Europos moterims tapti dar sveikesnėmis, keisti mentalitetą, kad bet kokio amžiaus moterys suvoktų mankštos svarbą, judėjimo naudą. Kaip rodo tyrimas, fizinė veikla gali būti puikus būdas stiprėti, atrasti save, išbandyti save, įgauti daugiau pasitikėjimo ar tiesiog maloniai leisti laiką. Mūsų tarptautinis projektas dar tik įpusėjo, tad ateity moterims pasiūlysime daugiau praktinių instrumentų, kaip savo gyvenimą paprastai ir lengvai susieti su fiziniu aktyvumu,“ – sako Daiva Grikšienė.
Viena moteris – penki paveikslai
Tarptautiniame moterų fizinio aktyvumo tyrime dalyvavusios Lietuvos, Bulgarijos, Italijos, Graikijos ir Rumunijos moterys pagal amžių skyrėsi. 26 proc. apklausoje dalyvavusių moterų amžius 40 – 50 metų. Apklausoje dalyvavusios graikės – jauniausios (iki 30 m.), italės – vyriausios (apie 50 m.). Tyrime dalyvavusių lietuvių vidutinis amžius buvo truputį virš 40 m.
Lietuvės iš kitų dalyvavusių apklausoje moterų išsiskyrė tuo, kad daugiausiai jų buvo įgijusios aukštąjį išsilavinimą ir dar tuo, kad… turėjo daugiausiai antsvorio ar save įvardino kaip nutukusias (40 proc. apklausoje dalyvavusių moterų). Pagrindinė priežastis ta, kad beveik pusė visų apklaustų lietuvių (47 proc.) visai nesportuoja. Sportuojančios tautietės tai daro nereguliariai, dažniausiai namuose, į sporto salę nueina dažniausiai dėl to, kad nori turėti gražią figūrą – palyginti su kitomis šalimis grožio kultas Lietuvoje gana stipriai dominuoja. Na, o kodėl lietuvės meta sporto užsiėmimus, jos dažniausiai kaltina pradingusią motyvaciją.
Graikės iš tyrime dalyvavusių šalių moterų – antros pagal apkūnumą (32 proc. turi antsvorio). Nesportuoja beveik pusė (44 proc.) apklaustų graikių, bet graikės labiau patenkintos savo išvaizda nei lietuvės. Kad patobulintų savo figūrą, sportą renkasi maždaug trečdalis Graikijos moterų, kitoms sportas svarbus kaip priemonė sumažinti stresą, atsipalaiduoti ar gerai praleisti laiką.
Jeigu žiūrėsime į kūno sudėjimą, tai liekniausios tyrimo dalyvės – bulgarės (antsvorį turi tik 20 proc. respondenčių). Jos dažnai mankštinasi savarankiškai, mėgsta vaikščioti gamtoje, bėgioti, važinėti dviračiu. Tačiau bulgarės dažniau nei kitų šalių atstovės teigia, kad jas periodiškai aplanko depresinės nuotaikos. Norėdamos nuvyti pilkas mintis, bulgarės prioritetą atiduoda darbui, studijoms ir aktyviai fizinei veiklai.
Sveika gyvensena bei sportas yra tie motyvatoriai, kurie padeda italėms išlikti gražesnėmis, jaunesnėmis ir kovoti su slogia nuotaika. Todėl itales motyvuoja visi veiksniai, kurie padeda siekti šių tikslų. Beveik 70 proc. italių, dalyvavusių apklausoje, neturi antsvorio ir nėra apkūnios. Jų fizinio neaktyvumo dažniausia priežastis – finansinė arba kitai veiklai (pavyzdžiui, edukacijai) skiriamas prioritetas. Užsiimti fizine veikla daliai italių trukdo ir tai, kad jos daug laiko praleidžia su šeima, ar yra pasinėrusi į visuomeninį-politinį gyvenimą – pagal apklausą italės labiausiai iš visų šalių domisi politikos aktualijomis ir dalyvauja politikoje – net 30 proc. apklaustųjų.
Skirtingai nei kitų šalių Rumunijos moterys dažniausiai nurodė, kad jos niekada nepatiriančios beviltiškumo būsenos. Net 71 proc. jų teigė, kad nemėgsta sportuoti, nors mokykliniame amžiuje būtent rumunės buvo didžiausios sporto entuziastės. Tačiau pagal apklausos duomenis, rumunės yra judriausios savo kasdieninėje buitinėje ar darbinėje veikloje (nemažai jų sodininkauja ir pan.). Kaip teigia analizė, pagrindinė priežastis, kodėl rumunės mažai sportuoja – finansai, taip pat įtakos turi ir laiko stygius.
Ar gali grotažymės paskatinti fizinį aktyvumą
Nagrinėdami moterų fizinio aktyvumo kliūtis, tarptautinio projekto „Europos šalių bendradarbiavimas, skatinant moterų dalyvavimą fizinio aktyvumo programose / MOTERŲ BARJERAI“ tyrėjai atliko ne tik moterų fizinio aktyvumo internetinę bei „face-to-face“ apklausą, bet ir kitą socialinių tinklų bei interneto analizę („Instagram“, „Facebook“, „Twitter“, „Tumblr“, YouTube, kt. interneto portalai), kurioje nagrinėjo, kokie „hashtag‘ai“ (lietuviškai grotažymės) ir paminėjimai dažniausiai naudojami moterų fiziniam aktyvumui atspindėti virtualioje erdvėje. Svarbiausia grotažymių funkcija – galimybė paženklinti savo įrašus taip, kad juos atrastų kiti vartotojai. Tyrėjai iš viso peržiūrėjo daugiau kaip 4000 įrašų internete.
Įvairūs tyrimai atskleidžia, kad apie 80 proc. moterų Europoje kasdien naudojasi kokia nors socialinės žiniasklaidos priemone ir vis dažniau joje ieško informacijos apie sveikatą ir sportą. Pastaraisiais metais stebima tendencija, kad didelį socialinės žiniasklaidos turinio srautą užima žinutės, skirtos įkvėpti sportuoti ir būti sveikiems – jos turi net specialų apibūdinantį terminą: „fitspiration“, paprastai trumpinamą į „fitspo”.
Socialinių tinklų turiniui reikšmingą įtaką turėjo pandemija. Tą patvirtino ir šis penkiose Europos šalyse atliktas internetinės paieškos analizės tyrimas: viena vertus, dėl COVID-19 pandemijos apribojimų kurį laiką treniruočių salės buvo uždarytos, kita vertus, atsirado naujų galimybių, ir treniruotės vyko namuose, buvo dalinamasi nemokamais vaizdo įrašais, kuriuose treneriai vedė užsiėmimus. Galima daryti prielaidą, kad treneriai tapo bičiuliais ir beveik šeimos nariais. Tyrimo metu atlikus paiešką, buvo rasta daugybė straipsnių, internetinių kursų, įrašų apie tai, kaip treniruotis namuose. Ši tendencija ypač pastebima „Instagram“ tinkle, kur influenceriai pasakoja asmenines istorijas, demonstruodami savo gyvenimo būdą ir tuo pačiu kitus kviesdami palaikyti aktyvią ir sveiką gyvenseną. Dauguma šios srities influencerių – fiziškai aktyvios įvairaus amžiaus moterys (nors dominuoja jaunesnės), sportininkės ar modeliai. Šios moterys savo įrašais, pavyzdžiui, įdėdamos sveiko patiekalo nuotrauką ar mankštos pratimo fragmentą, sugeba paskatinti kitus žmones keisti įpročius, motyvuoja moteris treniruotis ir taip įveikti gyvenimo iššūkius. Tokiais įrašais dažniausiai buvo dalijamasi su grotažyme #workoutathome.
Analizuojant hashtag‘us, susijusius su moterų fiziniu aktyvumu, pasitvirtino prielaida, kad Lietuvoje vartotojai labiau linkę naudoti angliškas grotažymes, pavyzdžiui, #fitness, #training, #fitlife, #gymtime, #womenworkout, o gimtąja kalba pažymėtomis grotažymėmis, kurios turėtų daugiau nei 5000 įrašų viename ar kitame socialiniame tinkle, interneto svetainėje, yra gerokai mažiau. Populiariausios su fiziniu moterų aktyvumu susijusios lietuviškos grotažymės yra šios: #laikassau, #svoriometimas, #fitnesas, #sportassveikata, #sveikagyvensena ir pan.
Įrašų, susijusių su moterų fizine sveikata, Lietuvoje daugiausia rasta socialiniame tinkle „Instagram“. Įdomu tai, kad pagal įrašus su treniruočių vaizdais paplūdimyje Lietuva atsidūrė šalia Graikijos, nors klimatinės sąlygos šiose šalyse gerokai skiriasi. Toks vaizdas galėjo susidaryti dėl to, kad įrašai buvo analizuojami vasaros metu, be to, dėl karantino nemažai treniruočių persikėlė į lauką. Dar vienas įdomus dalykas – išanalizavus interneto įrašus, Lietuvoje nėra daug turinio, kuriame būtų įvardijamos priežastys, trukdančios sportuoti. Tuo tarpu, pavyzdžiui, Bulgarijoje, mažo fizinio aktyvumo priežastimi labai dažnai viešai įvardijamas laiko trūkumas, taip pat – finansinės problemos (narystės klubuose mokesčiai) bei motyvacijos stoka.
Vietoj kalėdinio palinkėjimo
Artėja Nauji metai, ir, kaip ir kiekvieną sausį, milijonai žmonių visame pasaulyje įsipareigos tobulėti, keisti savo gyvenimą, rasti vietos ir laiko sportui, sveikai gyvensenai. Galbūt šis straipsnis į karjeros verpetą įsisukusioms moterims sužadins motyvaciją bėgioti ar mankštą ryte padaryti?
Galbūt namų ruošos darbų į kampą įspaustos mamos ras minutę laiko sau? Galbūt „Instagram“ entuziastės bus įkvėptos paskelbti visiems savo nuotraukų, kaip jos išradingai ji namuose sportuoja? Galbūt visos sportuoti svajojančios, tačiau užsiėmusios ir laiko neturinčios moterys įveiks „moterų barjerus“!
