Idealizmui saugojančiam amžinas vertybes reikia solidarumo, susibūrusių į visuomeninę organizaciją žmonių tarpusavio paramos, moralinio palaikymo. Vienos organizacijos susikuria, kitos išyra. Vytautų klubai gražiai įsijungė į Lietuvos visuomeninį gyvenimą. Bėga metai, o jie energingi, jų veiklos tėkmė vis srauni, vis nerimstanti ir nesenkanti. Klaipėdos Vytautų klubas padeda atsiskleisti savo narių gebėjimams, skatina miesto visuomenę domėtis kultūra, visuomeniniu gyvenimu, būti pilietiškais.
Didvyriška praeitis, istorinės asmenybės, jų nuopelnai – daugeliui pasididžiavimo , kad yra savo tėvynės sūnus šaltiniai. Vytautų klubų nariams pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis Vytautas Didysis – vienas populiariausių istorinių asmenybių Lietuvoje. Jo gimimo data nėra tiksliai žinoma, tačiau, kad jis mirė 1430 m. spalio 27 d. mini istoriniai šaltiniai.
1930 m. Lietuva minėjo Vytauto mirties metines. Tais metais gimę berniukai, pavadinti Vytauto vardu buvo siejami su šalies oraus ir nepriklausomo gyvenimo viltimis, vaikams buvo linkima patriotiškumo, tėvynės meilės, garbingo gyvenimo. Močiutės ir senoliai, kurie tais metais baigė pradinę mokyklą, savo archyvuose dar tikriausiai yra išlaikęs ypatingus mokslo baigimo pažymėjimus, kurių apipavidalinimas priminė garbingą sukaktį. Nuo tų jubiliejinių metų prasideda Vytautų klubų kūrimosi ištakos.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, suaktyvėjo patrijotinis Vytautų klubų judėjimas. Klubų branduolį sudarė Vytautai, gimę1930 m. Klubai kūrėsi Vilniuje, Marijampolėje, Klaipėdoje ir kitur.
Klubų kūrimąsi iniciavo iškilios ir įdomios, energingos asmenybės, kaip antai: Vytautas Jurgutis, muzikos teorijos dėstytojas,Vytautas Blūšius, pofesorius, sukūręs per 140 vokalinių ir instrumentinių kūrinių, Vytautas Navakauskas , padovanojęs Klaipėdos I. Kanto viešajai bibliotekai knygos „Knyga – gyvenimo išmintis” rankraštį, Vytautas Lupeika, kilęs iš politinio kalinio šeimos, tad neabejodamas įsijungęs į Sąjūdžio veiklą, į miesto Tarybą buvo išrinktas tris kartus.
Klaipėdos Vytautų klubas veikia daugiau negu du dešimtmečius. Uostamiesčio Vytautus susiburti įkvėpė jų vardu pavadintas laivas, kadaise pastatytas „Baltijos“ laivų statykloje.
Klaipėdos Vytautai susirinko į prekybinio laivo „Vytautas“ nuleidimo į vandenį iškilmes. Laivo kapitonui klubo įkūrimo iniciatoriai padovanojo Vytauto Didžiojo portretą. Šiandien laivo likimas nežinomas. Klaipėdos Vytautų klubo veikla labai įvairi: bendradarbiavimas su įstaigomis, pavadintomis Vytauto Didžiojo vardu, išvykos į Vytautų kaimą, esantį netoli Klaipėdos, kartu su kitais klubais mini Žalgirio mūšio metines, propaguoja muzikos kultūrą, dalyvauja Jūros šventės eisenose.
Kubas patyrė šviesių asmenybių netekčių. Todėl, artėjant Vėlinėms, Vytauto Didžiojo mirties dieną Klaipėdos Vytautai paminėjo, lankydami savo buvusių klubo narių kapus – atminimo žvakelėmis pagerbdami tuos, kurie nebeateis į klubo susitikimus, bičiuliai prisiminė, kaip kūrėsi klubas, ką nuveikė, kuo svarbūs buvo išėjusieji ten, iš kur negrįžtama.
Svarbiausius veiklos faktus, buvusiųjų narių nuopelnus priminė savo kalboje klubo pirmininkas Vytautas Alenskas. Tiesa, oras nebuvo palankus – diena vėjuota, lijo. Tačiau dalindamiesi prisiminimais klubo nariai tarsi vėl susitiko su draugais, su kuriais klubas kūrėsi, stiprėjo, kaupė jėgas.
Mindaugas Jonušas