Rietavo kolegijos panaikinimas pakeitė savivaldybės infrastruktūrą jos nenaudai. Užkampio sindromas sustiprėjo daugelyje kaimiškų vietovių. Viena tokių Rietavo savivaldybės kaimiškoji gyvenvietė-Giliogiris. Čia daugelį metų vykęs tiesioginis reisas-Šiauliai-Klaipėda pro Rietavą šiais metais tapo uždarytas. Vietiniams gyventojams susisiekti viešuoju transportu su kitais miestais tapo misija nebeįmanoma. Nei savaitgaliais nei darbo dienomis.
Giliogirio kaime gyvenantis senoliai artimų žmonių gali ir nebe sulaukti. Vietovė patenka į uždarą ratą. Žmogus, rinkdamasis vietą apsigyventi, domisi, ar yra parduotuvė, vaikų darželis, bendruomenės namai, susisiekimas. Viso to Giliogirio kaime nėra.Bendruomenė nebe išlaiko bendruomenės namų pastato.Todėl naujakuriams tampa nebepatraukli vietovė gyventi ir kurti šeimas. Šis kraštas demografiškai pasmerktas išmirti.
Autobusų stotelės grafikai Rietave ir toliau byloja apie nesamus autobusų reisus, kuriais pasinaudoti niekas nebegali. Gyventojams padeda žmonių su negalią draugijos, savivaldybė, įstaigų bei įmonių transportas, tačiau apie šiais teikiamas paslaugas niekas net nežino ir nėra informacijos. Gyventojams palikta tik vienintelė priemonė keliauti-kas kaip išmano. Dar didesnis kurijozas- Rietavo autobusų stotis. Kuri nėra oficialiai stotis. Žmonės, laukiantis kelionės priversti lyjant lietui ar siaučiant audroms laukti atvirame lauke.Nors pastatas yra, bet jis paslėptas po devyniomis spynomis.
Tai vietinių chuliganų elgesio pasekmė. Laukiamasis pastatas buvo toks baisus, kad būtų galėjęs dalyvauti kraupumo konkurse.
Plinta visokios iniciatyvos, kaip antai- saugios kaimynystės, tačiau išsaugoti bent menko stoties pastato žmonėms iniciatyvos neatsirado. Nuo kelionių kaip kas išmano iki beviltiškos galimybės susisiekti su miestu- tokioje kasdienybėje gyvena Žemaitijos krašto gyventojai. Rietavas garsėja Mykolinių renginiais kviečia kraštiečius, tačiau jiems atvykti ir išvykti galimybės ribotos Kaimelių gyventojai palikti už šventės ribų.
