Plėtojant vaiko teisių apsaugą, iškilo naujos skaudžios ir sunkiai įveikiamos problemos – dar negimusių kūdikių žalojimas ir vaikžudystės. Šalia šių reiškinių pastebime priklausomybės ligų pėdsakus. Taigi, demografinė situacija rodo visuomenės senėjimą ir kad bendruomenės nebe atkuria savęs. Jei dar didės būsimosios kartos dalis, kuri nesugebės tinkamai integruotis į visuomenę, kartu su senoliais ties rankas pašalpoms – džiaugsmo maža.
Žinios ir elgesio pasirinkimas
Jaunimo švietimas reikalingas, tačiau žinojimas ir elgesio pasirinkimas ne visada sutampa. Ar nemoka eismo taisyklių neblaivūs besivažinėjantys ar mėgstantys viršyti greitį vairuotojai? Jaunas žmogus mėgsta rizikuoti, nori pasirodyti šaunus bendraamžių grupėje, mano, jog žlunga kiti, o jis nusižengs iki nepavojingo lygio.
Todėl reikalingas ne tik švietimas, bet ir motyvų neteisingam pasirinkimui mažinimas, prieinamumo prie asmenybę degraduoti verčiančių medžiagų ribojimas. TV laidose, spaudoje minimas taboras. – savita valstybė – valstybėje. Kas tai per tvirtovė, kurios neįmanoma priversti laikytis įstatymų? Pačios jaunimo organizacijos turėtų teisėsaugos tarnyboms padėti saugoti tvarką laisvalaikio renginiuose.
Abstinencijos reiškinių kamuojamam jaunam žmogui su paskaitomis nepadėsi. Jį kankinantys pojūčiai ves įprastais takais takeliais. Būdamas neadekvačios būsenos, aišku, pasiduos instinktams ir negalvos apie rūpestingą tėvystę ar motinystę, nesuks galvos dėl civilizuotų ir saugių santykių.
Todėl būtina diagnozuoti priklausomybių ligas, kol dar yra vilties žmogų išgelbėti ar sumažinti lengvabūdiško pasirinkimo pasekmes. Kasmet moksleivių sveikata pastoviai tikrinama. Kodėl neatlikti tyrimo dėl narkotikų vartojimo?
Mūsų visuomenėje ryškus patriarchalinis mentalitetas. Po paskaitos vyrukas gali pasijusti dar žemesnės savivertės. Jis bijo savo grupės fizinės agresijos, jei norėtų keistis, suvokia, kad pokyčiui neturi valios, bet jis vyras… Todėl vyro pranašumą gali išreikšti su realybėje nesiorientuojančia mergina. Taip atsiranda kūdikis, kurio biologiniai gimdytojai laukdami nekeičia gyvenimo būdo, o sulaukę yra linkę atsikratyti.
Temos apie pavojingą gyvenimo būdo pasirinkimą turėtų būti įtrauktos į biologijos, etikos, tikybos pamokų programas, apie vertybes diskutuojama literatūros pamokose. Tačiau esminis paauglio švietimas apie tėvystę, motinystę, priklausomybių ligas turėtų vykti medicinos įstaigose. Tik ten švietimas gali būti atliekamas kvalifikuotai, konfidencialiai, individualiai ir grupėje, atsižvelgiant į paauglio asmenybės savybes, gyvenimišką patirtį.
Streso mažinimas
Bėgimą nuo realybės, norą užsimiršti skatina nepalankios aplinkybės, bendravimo stoka, stresas. Mokykloje dirbama su vaikais, kurie gali pasiekti tokį balą, kuris leistų pretenduoti į tolesnį nemokamą mokymąsi aukštojoje mokykloje. Kiti dėl įvairių priežasčių( norima išlaikyti mokinių skaičių) atsiduria mokymo užribyje, bet gauna patenkinamą pažymį. Su tokiais mokiniais mažai kalbama profesinio orientavimo temomis. Jie jaučia situacijos nenormalumą, apie savivertę sunku ir kalbėti, jaučia netikrumą dėl ateities. Jaunus pečius užgriūva tėvų problemos: priklausomybės, nedarbas, darbo praradimo baimė dėl nesibaigiančių socioinžinerinių reformų. Padėtį blogina nedraugiški santykiai tarp mokinių – patyčios, fizinė agresija. Saviertę galėtų pakelti užklasinė veikla, bet ji nėra orientuota į vidutinių gabumų vaiką, lėšų reikalauja medžiagos kūrybai, aprangos, išvykos. Todėl ir čia ne visi laukiami. Nuo tokių problemų nereikėtų nusigręžti, nes jos atsigręš prieš visuomenę.
Nuostata- tėvystė, motinystė – tai yda
Darbo ieškantis žmogus drąsiai rašo motyvaciniame laiške ar gyvenimo aprašyme: esu nevedęs, neturiu vaikų. Darbdaviai yra suformavę nuomonę, kad šeima, šeimos pareigos vos ne yda. Todėl profesijos neturinčiai, nekvalifikuotai moteriai kūdikis atrodo sunki našta. Jautriau reaguoja pogimdyvinės depresijos metu. Mamos galvoje sukasi minčių spiečius dėl nuoskaudos, kad paliko kūdikio tėvas, baimė dėl pragyvenimo ir aplinkos neigiamo požiūrio, mintys, kad vaikelis bus atimtas ir pan. paskatina drastiškiems veiksmams. Darbo rankų trūksta, tačiau nemąstoma plėsti darbą namuose, kurį galima būtų derinti su motinyste.
Artimųjų reakcija
Seniau jaunimas į suaugusiųjų pasaulį eidavo bendruomenės stebimas, jos susiėjimuose kartu su kitais šeimos nariais. Dabar jis išbandomas masiniuose laisvalaikio renginiuose, bendrijose, kur jam siūloma įrodyti brandą netinkamais būdais. Pasekmės gali būti, kuo įvairiausios. Šeima turėtų į tai atsižvelgti. Bet dažniausiai būna taip: nekontroliuojamas paauglio elgesys, nesidomima jo laisvalaikiu, o kai atsitinka bėda, vaikinas įtikinėjamas kaip nors išsisukti, o nuo merginos nusigręžiama. Ją atstumia net tėvų šeima, kur nei duonos, nei sviesto netrūksta. Merginai, kuriai reikia paramos, raminančio žodžio, prilyginama kažkokiai nusikaltėlei. Taip paskatinama likviduoti tariamo nusikaltimo pėdsakus, įvykdant tikrą nusikaltimą.
Keičiant mokymo įstaigų tinklą, koncentruojant tik keliuose miestuose, besimokantis jaunimas dar labiau nutols nuo tėvų šeimos ir susidurs su sudėtingomis problemomis, nebus kam stebėti elgesio pasikeitimų, nujausti grėsmes ir užbėgti joms už akių. Apie tai reikėtų ne tik mąstyti, bet ir rengti pedagogus, skatinti juos bendradarbiauti su kultūros įstaigomis, kad studentas nebūtų paliktas likimo valiai laisvalaikiu.
Liūdna, kad gražų pavasario rytą kūdikio atsiradimas neatnešė džiaugsmo jo laukiančiai ir mylinčiai šeimai, jog motinyste, tėvyste nesididžiuojama, bet jos bijoma. O požiūris į vienišą motiną nesikeičia per šimtmečius ir lemia žiaurias pasekmes.
