Šių metų vasario 11-18 dienomis draugijos „Veikiam.Lt“ nariai dalyvavo tarptautiniuose jaunimo mainuose, finansuotose pagal „Erasmus +“ programą. Net aštuoni draugijos nariai tapo nuostabios tarptautinės iniciatyvos – Turkijos nevyriausybinės organizacijos „Her Dem“ inicijuoto projekto „Come, Lets‘ meet!“– dalimi. Lietuvos kultūra, jos paveldas buvo pristatyta tarptautinėje aplinkoje – pačioje Turkijos širdyje, jos sostinėje Ankaroje. Su lietuviškomis velykinių margučių dažymo vašku tradicijomis, dainomis ir kulinariniu paveldu susipažino jaunimas iš Vengrijos, Palestinos, Didžiosios Britanijos, Turkijos ir Egipto.
Kultūrų sąveika – šiuolaikinio gyvenimo realybė.
Šiuolaikinis žmogus – mobilus, daug keliauja, bendrauja su skirtingas tradicijas puoselėjančiomis tautomis. Todėl pasirengimas bendrauti su kitos kultūros žmonėmis darosi aktualus, kad nekiltų nesusipratimų, tolerancijos, nepagarbos tautų kultūriniam paveldui, žmonių gyvenimo būdui. Kitų kultūrų studijavimas padeda plėsti akiratį, suvokti literatūrą, atrasti savitą tautodailės, šokio ir muzikos meną. Lietuva krikščioniškos kultūros kraštas, todėl Rytų šalių tradicijos čia mažiau žinomos. Įvairių kraštų jaunimas kartu mokosi, bendrauja verslo reikalais, tuokiasi, planuoja gyventi ir dirbti šalyse, kartu su žmonėmis, kurių gyvenimo būdas labai skiriasi nuo mūsų šalies. Lietuvoje taip pat lankosi kitų šalių svečiai. Todėl tradicijų studijavimas įgauna praktinę reikšmę. Įdomi šalis, kurioje nuo seno kirtosi įvairių tautų prekybos, pramonės, kultūrų keliai – Turkija. Tai šalis, kuri puoselėja savo nerašytinį paveldą, tradicijas, bet labai domisi Vakarų kultūra.
Vizija tapo konkrečia veikla
Visuomeninės organizacijos dažnai inicijuoja projektinę veiklą, kuri padeda pažinti rytų kultūras, organizuoja bendrą jaunimo ir jų bendraamžių vakariečių veiklą, kultūrinius mainus. Tam, kad įgyti tarptautinį pasitikėjimą, tapti globalaus pasaulio dalimi vien aktyvios veiklos nepakanka. Privalu nuolat domėtis, kelti kvalifikaciją, mokytis ir norėti pažinti. Draugijos „Veikiam.lt“ ryšiai su Turkijos nevyriausybinėmis jaunimo organizacijomis buvo užmegzti dar 2017-aisiais metais, kuomet gruodį, draugijos pirmininkė Dana Lukauskienė dalyvavo Stambule vykusiame tarptautiniame renginyje – „Jump in EVS“. Anuomet buvo mokomasi ruošti tarptautinius projektus, susijusius su savanoryste. Trumpuose, neformaliuose seminaro dalyvių susitikimuose buvo išsakyta mintis, jog daugelis jaunų žmonių stačia galva pasineria į globalios kultūros srautą, tačiau kiekvienoje šalyje egzistuoja savita tradicijomis pagrįsta šalies kultūra, liaudies muzika, anekdotai, pasakos. Folkloras yra neišsemiamas tautos pažinimo šaltinis. Šiuolaikinis jaunimas nebežino, kaip gaminti tradicinius patiekalus, kuriuos taip mėgdavo mūsų tėvai ir seneliai.
Vaizdingi posakiai ( frazeologizmai) tostai, priežodžiai, linkėjimai, oracijos, anekdotai apie tautinius bruožus grimzta užmarštin. Supratome, kad daugelio šalių žmonės susiduria su analogiškais iššūkiais. Dėl šios priežasties dar 2017-ųjų metų pabaigoje inicijuotas tarptautinis projektas. Projekto vizija 2019-ųjų metų pradžioje tapo konkrečiomis jaunimo mainų veiklomis, ji įgavo pavadinimą „Come, Let‘s meet!“. Šio projekto esmė – susipažinti su pasaulio šalių nematerialiuoju kultūros paveldu: literatūra, architektūra, menu, kulinarija ir tuo pačiu pristatyti Lietuvą, jos paveldą. Kelionės bilietais ir apgyvendinimu rūpinasi Draugijos „Veikiam. Lt“ partneriai, kurie yra ir šio projekto organizatoriai –Turkijos NVO „Her Dem“ www.herdemdernegi.org . Projektą koordinavo Gamze Ozdemir, kuri stengėsi maloniai sutikti visus, organizavo patogų apgyvendinimą, rengė jaunimo mainų turinį ir visą projektą. Renginyje dalyvavo šios organizacijos: „Compass Európai Ifjúsági Közösségért Egyesület“ iš Vengrijos, NVO „Veikiam. Lt“ iš Lietuvos, Witness Centerfor Citizen Rights and Community Development „Shahed” iš Palestinos, UID UK LTD iš Jungtinės karalystės , „Training Without Borders“ iš Egypto.
Alternatyva pasauliniam standartizavimui
„Kiekviena šalis privalo saugoti, puoselėti ir rūpintis savo tradicijas, kultūros paveldą, labai svarbu jį išlaikyti, išsaugoti ateities kartoms. Turkija, kaip ir kitos šio projekto partnerės šalys yra valstybė, kuriai reikia globoti savo kultūrinį identitetą, nacionalinį savitumą. Esminiai šalies kultūrinės tapatybės elementai, jų apsauga ir perdavimas padeda išvengti pasaulinės monotonijos, įvairių kultūrų standartizavimo, išlikti unikaliais, turinčiais savas tradicijas, paveldą, pasaulėžiūrą globaliame pasaulyje. Šio projekto pagrindinis siekis padėti suprasti kiekvienos šalies nematerialaus kultūros paveldo svarbą, unikalumą, skleisti pagarbą įvairioms kultūroms“, – prieš kviesdami į seminarą, akcentavo pagrindiniai jo organizatoriai, „Her Dem“ atstovai. Jie supažindino pasaulio jaunimą su Turkijos gyvenimo būdu, lankytinomis vietomis, skatino diskusijas, kaip reikėtų saugoti nematerialų paveldą, atgaivinti tai, kas vertinga, bet užmiršta ir sugrąžinti kasdieniam vartojimui. Iš kiekvienos pakviestos šalies dalyvavo septynių žmonių grupės su vadovu. Lietuvą atstovavo draugijos „Veikiam Lt“ komanda: Gražina Rubavičienė, Edvinas Jucius, Algimantas Lukauskas, Agnė Kazragytė, Kotrina Raugalaitė, Andrey Kudzevich ir Valerija Šaturina bei grupės lyderė Dana Lukauskienė.
Su trispalve vėliava
Dalyviai iš Lietuvos vyko su trispalve vėliava, kaip namų darbas, buvo pasirengta skaidrių peržiūra – Lietuvos pristatymas. Skaidrėse nurodyta Lietuvos geografinė padėtis, svarbesni statistiniai duomenys, istorijos momentai, Vilniaus, Klaipėdos, Palangos vaizdai. Grupės nariai vaišino šeimininkus šakočiu, lietuvišku mieliniu pyragu. Buvo pristatyta filmuota medžiaga, kaip lietuviai gamina cepelinus. Lietuvos pristatymas sulaukė didžiulio susidomėjimo, ypač kuomet buvo sudainuota Eurekos Mastytės daina „Laisvė“. Žmonės iš įvairių šalių pabandė vašku numarginti kiaušinius. Vasario 16-oji draugijos nariams įgavo labai netradicinę reikšmę, nes Lietuvos valstybės atkūrimo istorija buvo pristatyta Turkijos ir kitų pasaulio šalių jaunimui. Paaiškėjo, kad visų šalių istorijoje būta analogiškų – ir skaudžių, ir pasididžiavimą keliančių istorinių momentų.
Projekto dalyviai buvo supažindinti su esminėmis ir labai svarbiomis Turkijos kultūros, istorijos vietomis, muziejais, kuriuose atsiskleidė šio unikalaus ir mums nepažinto krašto nematerialiojo kultūros paveldo klodai, lankėsi turguje. Delegacija aplankė Antikabirą – Mustafos Kemalio Atatiurko, Turkijos nepriklausomybės karo lyderio bei Respublikos įkūrėjo, mauzoliejų. Galėjo stebėti ramiai stovinčių ar koja kojon žygiuojančių karių virtinę. Pakeliui į mauzoliejų, prieš pat Nepriklausomybės bokštą pastatytos vyrų ir moterų statulų grupės. Skulptūrose vaizduojamos milžiniškos moterys dėvi nacionalinėmis suknelėmis. Dvi moterys šonuose laiko vainiką, siekiantį žemę. Šis vainikas, sudarytas iš grūdų simbolizuoja derlingą šalį. Moteris kairėje su puodeliu ištemptoje rankoje prašo Dievo užuojautos Atatürkui, o moteris viduryje, padengusi savo veidą su ranka, verkia. Kitoje pusėje – trijų vyrų statulų grupė. Žmogus dešinėje su šalmu ir kepure reprezentuoja Turkijos kareivį, šalia jo rankoje esančios knygos, turkų jaunimo ir intelektualų, o tik už jo, su vietine apranga, atstovaujami turkų valstiečiai. Visų trijų statulų veidai, vaizduoja Turkijos tautos valią iškilmingumą ir galią. Pėsčiųjų take sukurta didžiulė liūtų alėja, kurioje netgi 24 šių didingų žvėrių statulos.
Malda ir susikaupimas – kiekvienos kultūros dalis
Draugijos „Veikiam.Lt“ komanda turėjo galimybę apsilankyti antrame pagal dydį Turkijos mieste, jos sostinėje Ankaroje. Čia yra 4,5 mln. gyventojų. Šis miestas įkurtas 938 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tai yra ne tik Turkijos sostinė, bet ir administracinis centras, kuriame veikia 5 universitetai, išplėtotas medicinos paslaugų sektorius, išvystyta mašinų, maisto, vilnos, odos, medienos pramonė. Tai svarbi prekybos kryžkelė, mokslo, medikų, tarnautojų miestas, kuriame gausu ir studentų. Ankara tapo daugybės užsienio šalių diplomatų, ambasadų darbuotojų namais. Tai yra verslo, pramonės centras, kuris yra atviras šalies svečiams, domisi ir Europos aktualijomis. Aplankytos net dvi mečetės. Viena jų – Hacı Bayram mečetė, įsikūrusi greta Augusto šventyklos, Haci Bayram mečetė pirmą kartą buvo pastatyta 1427 m., Bet vėliau modifikuota pagal dabartinę XVII – XVIII a. struktūrą. Taip pat lankėmės Kocatepe mečetėje, kuri pelnytai tituluojama Ankaros perlu. Kocatepe mečetė yra vienas iš XX a. Kultūrinių stebuklų ir įspūdingas Ankaros panoramos simbolis.
Jo statyba prasidėjo 1967 m. Masyvūs maldos namai talpina net 24 000 garbintojų ir lengvai atpažįstama keturiais minaretais, supančiais pagrindinį kupolą. Kiekvienas jų siekia 88 metrus aukščio, jie puikiai dera prie nuostabios mečetės architektūros. Nors ji pastatyta pastaraisiais metais, Kocatepe mečetė yra viena didžiausių pasaulyje. Be abejo maldos tradicijos kiek kitokios, jos viduje nutiestas didžiulis kilimas, ant kurio, suklupę specialia poza meldžiasi tik vyrai. Moterų vieta – antrame aukšte, kiek atskiriau nuo vyrų, kad šventykloje vyrautų susikaupimas. Moterism nevalia įeiti į mečetę neprisidengus galvos. Dvasingai praleisti laiką padėjo ir šešėlių teatro stebėjimas Hamamönü nematerialaus kultūros paveldo muziejuje. Scenos gale įrengiamas apšvietimas tarp jo ir publikos pastatoma visiškai peršviečiama (pusskaidrė) perdanga– už kurios vyksta vaidinimas, lėlių teatras. Šio šešėlio teatro lėlės yra plokščios ir pagamintos iš kupranugarių ar kitų gyvūnų džiovintos ir dažytos, odos. Priklausomai nuo naudojamų lėlių skaičiaus, vienu metu gali pasirodyti net keturios lėlės. Kiekvienas lėlininkas turėjo sugebėti valdyti įvairius balsus ir akcentus, priklausomai nuo juose dirbančių lėlių.
Kultūrų įvairovė
Nors įdomiausia projekto dalis – kasdienės išvykos, tačiau užsiėmimai vyko „Eyna“ viešbutyje. Visos seminare dalyvavusios tarptautinės organizacijos taip pat parengė savo šalies pristatymus, atsivežė nacionalinių patiekalų, kalbėjo apie papročių pokyčius dėl globalizacijos įtakos. Buvo mokomasi kiekvienos šalies tautinių šokių, aptariamos šeimos tradicijos, kalendorinės šventės. Kol vaikinai mėgavosi hamame, tradicinėje Turkiškoje pirtyje, merginos patyrė tradicinio Turkiško mergvakario ypatumus. Ant rankų chna dažais buvo tapomos įvairių gėlių kompozicijos, na ir daug šokama. Tuomet, kai nemato vyrai, moterims buvo leidžiama nusiimti galvos apdangalus, projekto dalyviams demonstruojamas tradicinis nuotakos rūbas, mokomasi šokti gerokai energingesnių, nei mūsų kraštuose įprasta šokių. Seminaro dalyviai kūrybinėse dirbtuvėse mokėsi litografijos meno – dirbinosi savo pačių antspaudais puoštas rankines.
Šeimininkai suplanavo įdomią laisvalaikio programą. Kultūros mainų renginys pasibaigė, palikęs gausybę įspūdžių ir geresnį pasaulio kultūros, meno, muzikos ir kitų tautų žmonių pažinimą. Projekto dalyviai pirmą kartą paragavo baklavos, turkiško kebabo, gatvėje verdamos kavos, ypatingai patiektos žalios mėsos, domėjosi Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Egipto kultūra, klausėsi Palestinos himno ir patriotinių dainų, dalyvavo Egiptiečių surengtoje arabų kultūros naktyje. Visi šie dalykai paliko neišdildomų įspūdžių. Kultūrinis sąmoningumas, gebėjimas analizuoti, pristatyti ir patenkinti naujas kultūras, ieškoti panašumų ir skirtumų daro mūsų gyvenimą prasmingą, plečia mąstymo horizontus, kas ypatingai svarbu visuomeninėje veikloje, kuri skatina neužsklęsti savyje, atsiverti pasauliui.
