Spalio 27 d. Panevėžio kultūros centre vykęs koncertas subūrė pustrečio šimto įvairaus amžiaus panevėžiečių. Juos į muzikinį susitikimą pakvietė Aidas Giniotis – gerai žinomas aktorius, režisierius, kompozitorius, bardas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, vienas iš Keistuolių teatro įkūrėjų. Per kelis dešimtmečius kūrybinės veiklos jis pelnė pripažinimą už įvairiapusį indėlį į Lietuvos teatro ir muzikos kultūrą, o savo dainomis ir savitu atlikimo stiliumi nuolat kviečia klausytojus į artimą, nuoširdų susitikimą su muzika ir žodžiu.
Šis muzikos ir poezijos vakaras, skirtas Elenos Mezginaitės 85-mečio jubiliejui paminėti, tapo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos finansuojamo projekto „Metai su Elena: Elenai Mezginaitei – 85“ baigiamuoju renginiu.
A. Giniotis savo koncertą pradėjo daina pagal E. Mezginaitės žodžius. Tai – ypatingą vietą jo kūrybiniame kelyje užimantis kūrinys, nuo kurio, pasak atlikėjo, jis pradeda savo koncertus jau 44-erius metus. Iki studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje A. Giniotis nebuvo artimiau susipažinęs su E. Mezginaitės kūryba. Viskas prasidėjo nuo kolegės Ilonos Balsytės atneštos nedidelės knygelės. Ji pasiūlė paskaityti poetės eilėraščius – esą gražūs, verti dėmesio. Taip Aidas atrado Elenos poeziją.
Programoje susipynė paties atlikėjo sukurta muzika ir kitų autorių tekstai, taip pat kitų kompozitorių muzika, skambanti pagal įvairių poetų eiles. Nuo klasikų iki šiuolaikinių autorių: skambėjo Bernardo Brazdžionio, Salomėjos Nėries, Vytauto Kernagio, Olego Ditkovskio, Andriaus Kulikausko, Vlado Bagdono ir kt. kūriniai.
A. Giniotis klausytojus vedė per skirtingus savo kūrybos etapus, prisiminė dainas iš „Keistuolių teatro“ spektaklių, pasakojo jų atsiradimo istorijas ir dalijosi aplinkybėmis, įkvėpusiomis vieną ar kitą kūrinį.
Vakare netrūko ne tik muzikos, bet ir nuoširdaus bendravimo su publika. Atlikėjas pasakojo anekdotines situacijas, dalijosi prisiminimais. Žiūrovai galėjo ne tik klausytis muzikos, bet ir drauge dainuoti, prisiminti pažįstamas melodijas bei atrasti dar negirdėtų istorijų.
Į Panevėžį svečias atvyko ne vienas – kartu su sūnumi Ignu Antanu, kuris tapo malonia vakaro staigmena. Tėvui koncertuojant jis prisijungė prie muzikinės programos, grojo bei pristatė savo kūrybos dainą.
Koncertą užbaigė E. Mezginaitės žodžiais sukurta daina. Taip vakaras tarsi sugrįžo į pradžią – prie poetės, kurios kūryba ir buvo šio susitikimo ašis.
Šis koncertas tapo gražiu Elenai skirtų renginių ciklo užbaigimu ir dar vienu įrodymu, kad tikras, išjaustas žodis nesensta. E. Mezginaitės poezija gali gyventi įvairiomis formomis: ji gali būti skaitoma, dainuojama, atrandama iš naujo. Kiekvienam klausytojui ji gali sužadinti savus jausmus, prisiminimus ir asmenines patirtis, tačiau visus jungia tas pats išliekantis kūrybos artumas žmogui.
