Seimas pritarė Teisingumo ministerijos parengtam įstatymų paketui, kuriuo siūloma reglamentuoti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) teisėjų, į šio teismo ad hoc (išankstinių) teisėjų sąrašą bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančių generalinių advokatų kandidatūrų pateikimą.
Įstatymu bus apibrėžta tvarka į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjų bei šiam teismui padedančių generalinių advokatų, EŽTT teisėjų, atrankos tvarka. Kandidatų atranką organizuos ir atrinktas kandidatūras Vyriausybei teiks teisingumo ministras.
Kandidatus į EŽTT teisėjus bei Europos Sąjungos Teisingumo Teismui padedančius generalinius advokatus siūlys Vyriausybė, pritarus Prezidentui. Seimo statuto nustatyta tvarka, Vyriausybė konsultuosis ir su Seimu. Kandidatai į ad hoc (išankstinių) EŽTT teisėjų sąrašą bus atrenkami Vyriausybės nustatyta tvarka.
Taip pat numatoma įstatyminiu lygiu apibrėžti ir Vyriausybės atstovo EŽTT statusą. Šiuo metu Vyriausybės atstovo EŽTT statusą, uždavinius, funkcijas, teises ir pareigas reglamentuoja Vyriausybės 1995 m. liepos 3 d. nutarimu patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Europos Žmogaus Teisių Teisme nuostatai. Siūloma Vyriausybės įstatyme numatyti, kad EŽTT atstovas koordinuotų ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto išvadų vykdymą bei atstovautų valstybei kituose Jungtinių Tautų komitetuose.
Nuolatinį generalinį advokatą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme šiuo metu Europos Sąjungoje turi 5 valstybės narės (Lenkija, Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija), o Lietuva, kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, dalyvauja rotacijos sistemoje. Pagal esamą rotacijos sistemą, Lietuva generalinio advokato kandidatūrą turės pasiūlyti 2024 metais.
Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjo kandidatūrą Lietuva turės pateikti 2022 metų lapkritį.
