Šiandien, artėjant spalio 14-ajai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinės komisijos įkūrimo dienai, ministrė Raminta Popovienė įteikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos garbės ženklus švietimui, mokslui ir sportui nusipelniusiems žmonėms. Garbės ženklas – aukščiausias ministerijos įsteigtas apdovanojimas, skiriamas už reikšmingus nuopelnus Lietuvos švietimui, mokslui ir sportui, pirmasis 2007 metais buvo įteiktas daktarei Meilei Lukšienei.
„Jūs įdedate daug jėgų į sunkų, bet be galo prasmingą darbą. Jums tai nėra darbas iš pareigos, būtinybės – jis atliekamas su didele meile, atsidavimu. Darbas, tapęs gyvenimu. Jis nesibaigia išjungus kompiuterį: mintys visada keliauja kartu, vis ieško naujų idėjų, sprendimų.
Šiandien noriu palinkėti, kad šis Garbės ženklas jums primintų ne tik tai, kiek daug nuveikėte, bet ir kiek daug žmonių palietėte. Galbūt ne visada išgirstate padėką, ne visada iš karto pamatote savo pastangų vaisius, tačiau jie auga – mokinių pasirinkimuose, kolegų drąsoje, stipresnėse bendruomenėse ir gyvenimuose, kurie dėl jūsų tapo šviesesni“, – sveikindama laureatus sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Garbės ženklas skirtas:
Jolitai Andrijauskienei, Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijos direktorei. Garbės ženklu ji apdovanota už ilgametę lyderystę Lietuvos švietime, aktyvų dalyvavimą formuojant ir įgyvendinant nacionalinę švietimo politiką, reikšmingą indėlį atstovaujant švietimo bendruomenės interesams, išskirtinius vadybinės veiklos rezultatus ir gerosios švietimo praktikos sklaidą nacionaliniu mastu.
Dr. Ramunei Balevičiūtei, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno ir mokslo prorektorei, Meno istorijos ir teorijos katedros docentei. Jai apdovanojimas įteiktas už reikšmingą indėlį kuriant ir stiprinant meninių tyrimų bei meno doktorantūros sistemą Lietuvoje, plėtojant mokslo ir studijų kokybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, už tarptautinę ekspertinę veiklą ir naujų tyrimų bei akademinio bendradarbiavimo formų kūrimą.
Dr. Vaino Brazdeikiui, Nacionalinės švietimo agentūros Projektų grupės tyrimų vadovui. Garbės ženklu jis apdovanotas už išskirtinius ir valstybės mastu reikšmingus nuopelnus kuriant modernią, skaitmeninę, į ateitį orientuotą Lietuvos švietimo sistemą. Daugiau kaip tris dešimtmečius jis skyrė Lietuvos švietimo skaitmeninei pažangai ir ugdymo modernizavimui.
Sonatai Drazdavičienei, Kauno „Saulės“ gimnazijos direktorei. Garbės ženklas jai įteiktas už išskirtinius vadybinės ir pedagoginės veiklos rezultatus, aukštų mokinių pasiekimų užtikrinimą, sistemingą ugdymo kokybės stiprinimą, inovatyvių ugdymo praktikų diegimą, mokinių mokymo(si) pagalbos sistemos kūrimą, tarptautiškumo, pilietiškumo ir STEAM ugdymo plėtojimą, gerosios patirties sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, mokyklų vadovų mentorystę bei reikšmingą indėlį į Lietuvos švietimo bendruomenės stiprinimą.
Robertui Duchnevič, Vilniaus rajono savivaldybės merui. Jis apdovanotas už reikšmingą ir nuoseklų indėlį formuojant ir įgyvendinant švietimo politiką, strateginius švietimo tikslus ir uždavinius Vilniaus rajono savivaldybėje.
Dr. Zitai Duchovskienei, buvusiai ministerijos Technologijų ir inovacijų skyriaus vedėjai. Ji apdovanota už ilgametę ir reikšmingą profesinę veiklą, lyderystę bei išskirtinį indėlį formuojant ir įgyvendinant Lietuvos mokslo, technologijų ir inovacijų politiką, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą, skatinant Lietuvos dalyvavimą ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programose ir telkiant mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus institucijas bendriems valstybės pažangos tikslams.
Prof. dr. Valdonei Indrašienei, Mykolo Romerio universiteto Žmogaus ir visuomenės studijų fakulteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto direktorei, garbės ženklas skirtas už reikšmingą mokslinę, ekspertinę ir visuomeninę veiklą, indėlį į švietimo politikos formavimą, inovatyvių ugdymo modelių kūrimą ir mokslinių tyrimų plėtrą.
Česlovui Kriščiūnui, Kaišiadorių Algirdo Brazausko gimnazijos ir Vaclovo Giržado progimnazijos muzikos mokytojui, mokinių modernaus folkloro ansamblio ,,Čiutyta“ vadovui. Mokytojas apdovanotas už ilgametį nepriekaištingą pedagoginį darbą, išskirtinius nuopelnus muzikiniam ugdymui, etninės kultūros puoselėjimui, jaunimo kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymui bei reikšmingą indėlį į Lietuvos švietimo ir kultūros raidą.
Birutei Kumpikienei, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos fortepijono mokytojai ekspertei. Garbės ženklu ji apdovanota už išskirtinius pedagoginės veiklos rezultatus, mokinių pasiekimus ir ilgalaikį indėlį į profesionaliosios muzikos atlikėjų ugdymą.
Astai Malčiauskienei, Panevėžio švietimo centro direktorei. Ji apdovanota už išskirtinius vadybinės veiklos rezultatus, ilgametę lyderystę stiprinant Lietuvos švietimo sistemą, reikšmingą indėlį į pedagogų profesinį augimą, STEAM ugdymo plėtrą, mokymosi visą gyvenimą kultūros puoselėjimą, įtraukiojo ugdymo ir socialinės integracijos iniciatyvų įgyvendinimą, tarptautinę ekspertinę veiklą bei vertingos švietimo praktikos sklaidą nacionaliniu ir tarptautiniu mastu.
Olgai Mediekšei, Jonavos Justino Vareikio progimnazijos direktorei, garbės ženklas įteiktas už ilgalaikį, nuoseklų ir nacionaliniu mastu reikšmingą indėlį į švietimo pažangą – prisidėjimą prie įtraukiojo ugdymo plėtros, pedagogų lyderystės augimo, ugdymo kokybės stiprinimo, tarptautiškumo ir bendruomeniškumo puoselėjimo.
Jeronimui Mikiparavičiui, Vilniaus statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotojui ugdymui. Jam garbės ženklas skirtas už strateginį vadovavimą diegiant profesinio mokymo inovacijas, naujų mokymo programų plėtrą ir aktyvią ekspertinę veiklą, prisidedančią prie profesinio mokymo prieinamumo, įtraukties ir kokybės augimo. Jis yra ir 2008 Metų mokytojo premijos laureatas.
Elenai Pelakauskienei, Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklos direktorei. Garbės ženklas jai skirtas už Lietuvos profesinio mokymo sistemos stiprinimą, profesinio mokymo kokybės gerinimą ir jo prestižo didinimą nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis. Jos vadovaujama mokykla tapo stipriu automechanikų rengimo centru, o jos auklėtiniai tarptautiniuose konkursuose įrodė, kad Lietuvos profesinis mokymas gali būti vertas aukščiausių apdovanojimų.
Dr. Algirdui Raslanui, Kupiškio rajono savivaldybės merui. Jis apdovanotas už išskirtinį indėlį į Lietuvos sporto plėtotę, didelio meistriškumo sporto ir sporto mokslo plėtrą, Lietuvos olimpinio judėjimo stiprinimą, Lietuvos sporto integraciją į tarptautines sporto organizacijas ir reikšmingą atstovavimą Lietuvai tarptautinėje sporto arenoje. Keturios olimpinės žaidynės, per šimtą mokslinių straipsnių ir ilgametė veikla stiprinant Lietuvos sportą – šie rezultatai įrašyti į Lietuvos sporto istoriją.
Marytei Šeštokienei, „Lietuvos antidopingo agentūra“ finansininkei. Ji apdovanota už ilgametį ir reikšmingą indėlį į Lietuvos sporto sistemos plėtrą ir strateginį valdymą. Marytė Šeštokienė daug metų rūpinosi, kad Lietuvos sporto sistemoje strateginiai planai būtų ne tik sukurti, bet ir realiai įgyvendinti.
Bronislovui Šiaudkuliui, Telšių sporto ir rekreacijos centro sunkiosios atletikos mokytojui metodininkui. Jam garbės ženklas įteiktas už ilgametį, 43 metus trunkantį, kryptingą ir profesionalų darbą stiprinant Lietuvos sunkiosios atletikos tradicijas, ugdant aukšto meistriškumo sportininkus ir garsinant Telšius bei Lietuvą.
Audronei Šverienei, Skuodo rajono Mosėdžio gimnazijos direktorei. Ji apdovanota už nuoseklią strateginę viziją, lyderystę, bendruomenės sutelkimą ir nuolatines pastangas kuriant aukščiausios kokybės švietimo aplinką. Mosėdžio gimnazijoje kuriamos laboratorijos, auginamos robotikos žinios, tiesiami patyriminiai takai, buriama visa bendruomenė. Jos vadovaujama gimnazija įrodo, kad inovacijomis ir aukštais rezultatais gali pasigirti ne tik didmiesčiai.
Prof. dr. Loretai Žadeikaitei, buvusiai ministerijos vyriausiajai patarėjai. Jai garbės ženklas įteiktas už ilgametį ir reikšmingą indėlį į Lietuvos švietimo sistemos raidą, nacionalinio ugdymo turinio kūrimą, atnaujinimą ir įgyvendinimą. Ugdymo turinio, egzaminų, mokinių pasiekimų vertinimo ir švietimo tyrimų pokyčiai ir daug kitų darbų – jos profesiniame kelyje telpa ištisa Lietuvos švietimo reformos istorija.
Ričardui Žilaičiui, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktoriui. Direktorius apdovanotas už išskirtinius vadybinės veiklos rezultatus, reikšmingą indėlį plėtojant kadetų ugdymo modelį Lietuvoje, mokinių pilietiškumo, patriotiškumo, atsakomybės ir pasirengimo tarnauti valstybei ugdymą, civilinės saugos ir mokyklų atsparumo stiprinimą, praktinių mokyklų veikimo grėsmės metu modelių kūrimą ir sklaidą, pagalbą Lietuvos švietimo įstaigoms rengiantis ekstremaliosioms situacijoms, tarptautinių partnerysčių plėtojimą bei visuotinės gynybos sampratos įgyvendinimą švietime.
Prof. Aleksandrai Žvirblytei, Nacionalinės M. K. Čiurlionio meno mokyklos Muzikos skyriaus mokytojai ekspertei, – už reikšmingą indėlį į Lietuvos muzikinio švietimo plėtrą, gabių mokinių ugdymą, pedagoginės kompetencijos stiprinimą bei tarptautinio bendradarbiavimo plėtojimą. 2022 metais jai buvo įteikta ir Metų mokytojo premija.
Ministerijos įsteigtas garbės ženklas teikiamas ypatinga proga – pažymint Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Edukacinės komisijos įkūrimo dieną. Edukacinė komisija, įsteigta 1773 metais spalio 14 d., buvo pirmoji įstaiga Europoje ir viena pirmųjų pasaulyje, atlikusi švietimo ministerijos funkcijas. Iškėlusi naują idėją – visuotinai privalomą visų luomų vaikų mokymą, komisija reformavo švietimą, įvedė gamtos ir tiksliųjų mokslų ir kitų tuo metu naujų dalykų dėstymą, bendrojo ugdymo elementus sujungė su praktiniu ugdymu ir kt.
Nuotr. Pauliaus Peleckio, BNS
