Ledų gamintoja UAB „Vikeda“, valdanti prekės ženklą „Dadu“, pasiekė istorinį susitarimą su Japonijos pieno pramonės milžine „Takanashi Group“ ir tapo pirmąja Lietuvos įmone, kuri eksportuos savo gaminamus ledus į Japoniją.
Ministrų pasirašytas Savitarpio supratimo memorandumas taps istoriniu žingsniu, leisiančiu teisiškai reikalauti Rusijos (ir kitų padidintos rizikos šalių) įrodyti, kad per Lietuvos jūrų uostą vežami grūdai nėra vogti iš laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų.
Kasmet spalį Europos Sąjungos žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje siekiama politinio susitarimo dėl svarbiausių išteklių žvejybos galimybių Baltijos jūroje ateinantiems metams.
Nuo seno Lietuva garsėjo eksportuojama žemės ūkio produkcija – nuo grūdų iki sviesto, sūrių ar bekonų. Tačiau šiais laikais gerokai išsiplėtė ne tik paklausių produktų spektras, bet ir geografija.
„Jūs esate lyderiai, į kuriuos reikia lygiuotis. Bet koks ūkis, mažas ar didelis, Lietuvoje turi savo sėkmės formulę, jeigu yra noras produktyviai, o svarbiausia – kokybiškai – dirbti. Pieno sektorius turi didelę perspektyvą ir jūs esate tikrai gerame kelyje, esate mūsų žemės ūkio elitas“,- teigė žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius.
„Taikos duona“ – tvaraus žemės ūkio vaidmens, išsaugant taiką pasaulyje, įtvirtinimas bei valstybių institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus bendradarbiavimo skatinimas atliepiant žemdirbiams kylančius iššūkius.
„Dabartiniai Žemės ūkio ministerijos siūlymai prieštarauja tam, ką dar visai neseniai teigė protestavę ūkininkai – jog jie nėra nusiteikę prieš gamtą, ją saugo. Tai kaip čia yra – ministerija neatstovauja ūkininkų, eina prieš jų interesus? Ar ūkininkai iš tiesų nenori saugoti gamtos? O gal ministerija atstovauja tik dalies ūkininkų – intensyvios chemizuotos grūdininkystės pramoninkų – interesus, kurie didžiąja dalimi mums net negamina maisto?” – svarsto nevyriausybinės aplinkosaugos organizacijos „Baltijos aplinkos forumo” vadovas Žymantas Morkvėnas.
Jau nuo spalio 1 d. iki spalio 31 d. ūkininkai ir verslo įmonės gali kreiptis paramos vynuogių auginimui ir perdirbimui pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) sektorinę intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“. O vienam pareiškėjui gali būti skirta iki 10 tūkst. eurų.
Savaitgalį Utenoje vykusioje Moliūgų šventėje surengtas jau penktasis Žemės ūkio ministerijos organizuojamo ciklo „Nuo arklo iki roboto – 100 žemės ūkio pažangos metų“ renginys.