Autobusas sustoja, durys šnypšdamos atsiveria, ir moterys išeina į rudenišką vakarą, nešdamos savyje tą pačią dilemą: ar šįkart jų balsas kažką reikš?

Ir kai aš galiausiai išlipu, mintys apie tą mažą knygyną, kurį jau seniai uždarė, išlieka su manimi. Galbūt tai, kas mus jungia, yra ne tik tai, ką mes matome, bet ir tai, ką mes jaučiame. Ir nors miestai keičiasi, mūsų prisiminimai apie juos niekada nesibaigia.