Šiauliai

Šiauliai – miestas šiaurės Lietuvoje, ketvirtasis pagal gyventojų skaičių šalies miestas. Šiaulių apskrities ir Šiaulių rajono savivaldybės administracinis centras, Šiaulių miesto savivaldybė. Šiauliai yra svarbus ekonominis ir susisiekimo centras, jame veikia Vilniaus universiteto Šiaulių akademija, miestas yra katalikiškos vyskupystės centras.

[read more]

Šiaulių žemėje, dabartinio miesto vietoje, žmonių gyventa jau pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Pats Šiaulių miestas įsikūręs ant ribos kur gyventa tiek senovės žemaičių, tiek žiemgalių genčių. B. Kviklio teigimu, miestas pradėjo kurtis jau XI amžiuje.

Šiaulių miesto vardas pirmą kartą paminėtas 1524 m. birželio 11 d. Žygimanto Senojo rašte, kuriuo Šiaulių valsčius perduodamas valdyti Vilniaus vyskupui Jonui. Miestelis Sovli pažymėtas 1555 m. Kasparo Vopelos sudarytame Europos žemėlapyje. Miestelis kūrėsi ūkiniu požiūriu svarbioje vietoje, patogioje prekybos kelių sankryžoje, aukštumoje į pietvakarius nuo Talšos ežero. Istorinis miesto centras – buvusi Turgaus, dabar Prisikėlimo aikštė. Nuo 1636 m. Šiauliai – miestas.

1589 m. įsteigta Šiaulių ekonomija – karališkųjų dvarų suvienijimas. 1625 m. pastatyta mūrinė bažnyčia. 1713 m. Šiauliai gavo miesto teises, nors savivalda buvo įgyvendinta tik po 1791 m. privilegijos. Prie Šiaulių miesto atgimimo labai prisidėjo vokiečių kilmės didikas, buvęs LDK rūmų iždininkas Antanas Tyzenhausas (1733–1785). 1765 m. paskirtas Šiaulių ekonomijos administratoriumi pradėjo radikalias ekonomines ir urbanistines reformas iš esmės perstatyti Šiaulių ir Joniškio miestus. Buvęs drąsus reformatorius bandė suderinti modernizaciją su feodalizmu, įvairiose vietose steigė manufaktūras, kuriose dirbo naujovėmis ne itin patenkinti ir nepripratę valstiečiai baudžiauninkai.[5] Tepraėjus vos keleriems metam po reformų, 1769 m. įvyko Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas.[5] Po sukilimo A. Tyzenhauzas nusprendė imtis dar stipresnių reformų: tuomet Lietuvoje jau plito klasicizmo idėjos, kuriomis ir rėmėsi jo planai – radialinio plano miestą perstatyti į taisyklingą stačiakampį. 1774 m. pradėta Šiaulių miesto centro rekonstrukcija, pertvarkant centrinę aikštę ir gatvių tinklą pagal klasicistinės architektūros principus. 1780 m. nušalintas iš pareigų nespėjo įgyvendinti visų savo sumanymų, bet pradėtas miesto plėtros procesas jau buvo nesustabdomas. 1791 m. patvirtintas Šiaulių herbas.

• Parengta pagal Vikipediją

[/read]


2762 publikacijos
• Parama projektui [1]
respublikineje-siauliu-ligonineje-–-pirmoji-sekminga-kompleksine-aortos-operacija respublikineje-siauliu-ligonineje-–-pirmoji-sekminga-kompleksine-aortos-operacija

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje – pirmoji sėkminga kompleksinė aortos operacija

Pacientą kamavo pastovūs naktiniai kojos skausmai, kuriuos numalšindavo tik narkotiniai analgetikai.  Buvo pasirinkta dviguba operacija, kurios metu  pašalinta išsiplėtusi pilvinė aortos aneurizma ir pakeista kraujagysliniu protezu, kuris išsišakoja – į vieną ir į kitą koją. Taip buvo atstatyta kraujotaka tiek į dešinę, tiek į kairę koją.

Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Atžalynas“ Lenkijoje įvertintas sidabro diplomu

Birželio 1–4 dienomis Krokuvoje vyko XII tarptautinis chorų festivalis „Cracovia Cantans“. Dvyliktą kartą organizuojamas festivalis subūrė choristus iš Bulgarijos, Slovakijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Šiemet renginyje dalyvavo ir Šiaulių kultūros centro kamerinis choras „Atžalynas“ (meno vad. Mindaugas Žalalis), kuris festivalyje pelnė sidabro diplomą.

Regioninė liaudiškų šokių šventė Šiauliuose dovanos choreografinius šedevrus

Organizatoriai praneša, kad bendrą šventės programą sudaro jubiliejinės Lietuvos dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ Šokių dienos koncerto „Amžių tiltais“ šokiai, kuriuos demonstruos liaudiškų šokių grupės iš Vilniaus, Kauno, Kėdainių, Ukmergės, Varėnos, Telšių, Panevėžio, Pasvalio, Joniškio, Kelmės, Radviliškio, Pakruojo, Prienų, Šilalės, Šiaulių miestų ir rajonų. Numatoma žiūrovams pristatyti 26 šokių aikštės kompozicijas, kurias parengs ir Šiaulių miesto centrinio parko estrados aikštėje sujungs 2024 m. Dainų šventės Šokių dienos baletmeisteriai. • Anonsas
panevezyje-prauze-olimpine-diena:-daugiau-nei-100-rungciu-isbande-ir-olimpieciai panevezyje-prauze-olimpine-diena:-daugiau-nei-100-rungciu-isbande-ir-olimpieciai

Panevėžyje praūžė Olimpinė diena: daugiau nei 100 rungčių išbandė ir olimpiečiai

Biatlonininkas Vytautas Strolia šeštadienį į rankas paėmė špagą, baidarininkas Mindaugas Maldonis išbandė biatlono šaudymą, o bėgikė Eglė Balčiūnaitė – šaudymą iš lanko. Tokią galimybę ne tik olimpiečiai, bet ir tūkstančiai panevėžiečių ir miesto svečių turėjo šeštadienį Aukštaitijos sostinę sudrebinusioje Olimpinės dienos šventėje.