Teatro ir kino aktorei, skaitovei, režisierei Olitai Dautartaitei įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Jis skirtas už ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už talentą ir sukurtus ryškius, įsimintinus vaidmenis, kultūros sklaidą, už reikšmingą pilietinę ir visuomeninę veiklą.
Nuo balandžio 17 d. Lietuvos vyriausiojo archyvaro pareigas pradėjo eiti dr. Inga Zakšauskienė. Dr. I. Zakšauskienė naująsias pareigas pradeda eiti turėdama tikslą didinti archyvų vaidmenį aktualizuojant Lietuvos visuomenei svarbių įvykių atmintį.
Nominantai atstovaus Kaunui pirmą kartą vyksiančiuose Lietuvos kultūros paveldo apdovanojimuose. Kiekvienoje kategorijoje Kaunas į nacionalinį etapą deleguoja po tris laureatus.
Panevėžio miesto savivaldybė skatina kurti kultūros ir meno srities bendruomenę, finansuodama projektus, skirdama meno stipendijas kūrybinėms idėjoms įgyvendinti. Šiemet Savivaldybės biudžete kultūros ir meno stipendijoms buvo numatyti 20 tūkst. Eur, komisija juos paskirstė 10 kūrėjų.
Balandžio 6-ąją Šiaulių kultūros centro Oranžinėje salėje nuo trepsėjimo drebėjo sienos ir grindys – čia vyko respublikinių moksleivių folklorinių šokių varžytuvių „Patrepsynė“ Šiaulių miesto ir Šiaulių rajono atrankiniai turai.
Šiaulių kultūros centro choreografijos studija „Aušrelė“ (meno vad. Mindaugas Kosaitis, meno vad. asist. Vita Adomėnaitė-Butnorienė) iš konkurso Lenkijoje parsivežė pilną kraitį apdovanojimų – tris pirmas vietas, vieną antrą vietą ir festivalio „Grand Prix“.
Panevėžio miesto Dailės galerijoje vyko iškilminga Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalių „Tarnaukite Lietuvai“ įteikimo ceremonija. Šiais metais Seimo įsteigti medaliai įteikti šešiolikai laureatų.
Kovo 27-ąją Šiauliuose buvo švenčiama Tarptautinė teatro diena. Vakarėjant šiauliečiai pėsčiųjų bulvare galėjo išvysti teatralizuotą iniciatyvą. Būrys teatralų gyvomis improvizacijomis stebino praeivius ir bandė juos įtraukti į spontaninę kūrybą.
Į Sąvadą įrašytos šešios gyvojo paveldo vertybės: Mažosios Lietuvos muzikavimo, skiedrinės stogdengystės, balanų, statinių (štankietų) skaldymo tradicijos, Kalvarijos krašto dainavimo tradicija Brukų kaime, Šyvio šokdinimo tradicija Gražiškiuose, Velykų antrosios dienos prausimas Užupės kaime ir pirmą kartą nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo veiklos (geroji praktika) – Lietuvininkų (šišioniškių) tarmės gaivinimas: mokyklėlė bei kitos veiklos.