Vilnietis kartais yra toks truputį „velnietis“, valiūkiška, „velnių priėdimo“ prasme – jis niekada nekonkuruoja su kitais Lietuvos miestais, jis savo mastelį tikrina pagal Europos sostines. Jis konkuruoja su Varšuva, Paryžiumi, Londonu ir Roma, nes ambicija, kad jis pats ar Lietuvos sostinė nenusileistų kitoms sostinėms – jo varomoji jėga. Tai apibūdinama senu geru nuo amžių Vilniuje skambėjusiu jidiš žodžiu chutzpah.