Koronavirusas

COVID-19 pandemija yra  koronaviruso SARS-CoV-2 sukeltos ligos COVID-19 išplitimas pasauliniu mastu. Protrūkis prasidėjo 2019 m. pabaigoje Kinijos Hubėjaus provincijos sostinėje Uhano mieste, kai vietiniai gyventojai susirgo plaučių uždegimu be aiškių priežasčių, o egzistuojančios vakcinos ir gydymas nebuvo efektyvūs.[2] 2020 m. sausio 30 d. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl COVID-19 protrūkio paskelbė pasaulinę ekstremalią situaciją,[3] o 2020 m. kovo 11 d. ligos plitimą įvardijo kaip pandemiją.[4][5]

Kinijos mokslininkai greitai izoliavo koronaviruso padermę, nuskaitė jo genomą ir padarė genomo seką prieinama pasaulio laboratorijoms, kad jos sukurtų PGR testus, nustatančius, ar žmogus yra infekuotas. Nustatyta, kad viruso genomas panašus į SARS (liet. SŪRS) virusą SARS-CoV (liet. SŪRS-CoV), todėl šiam suteiktas SARS-CoV-2 (liet. SŪRS-CoV-2) pavadinimas.[6][7][8] Viruso inkubacinis periodas trunka nuo 2 iki 10 dienų. Tarp jo simptomų yra karščiavimas, kosulys, kvėpavimo problemos. Nuo šio viruso žmogus gali mirti. Ligos kilmė nėra tiksliai žinoma.

1148 publikacijos
serologiniai-testai:-tyrimas-parode,-kad-ankstyvai-diagnostikai-jie-nenaudotini serologiniai-testai:-tyrimas-parode,-kad-ankstyvai-diagnostikai-jie-nenaudotini

Serologiniai testai: tyrimas parodė, kad ankstyvai diagnostikai jie nenaudotini

Vilniaus universiteto (VU) ir Santaros klinikų mokslininkai ir ekspertai, atlikę biomedicininį tyrimą, pateikė išvadas, kad trijų gamintojų serologiniai testai – tiek kiekybiniai (IgG / IgA), tiek greitieji (IgG / IgM) – neturėtų būti naudojami ūmiai koronavirusinei infekcijai (COVID-19) diagnozuoti. Kitaip tariant, ankstyvai COVID-19 diagnostikai jie netinkami, nes testų jautrumas per menkas. Mokslininkų vertinimu, serologiniai testai naudotini patikrinimui, ar žmogus yra sirgęs koronavirusine infekcija, ar ne, t. y. vadinamajai serokonversijai nustatyti.
• Parama projektui [1]
specifiniu-vaistu,-skirtu-gydyti-covid-19,-kol-kas-nera specifiniu-vaistu,-skirtu-gydyti-covid-19,-kol-kas-nera

Specifinių vaistų, skirtų gydyti COVID-19, kol kas nėra

Jau kuris laikas viešoje erdvėje, ypač socialiniuose tinkluose, galima rasti informacijos apie vaistus, esą skirtus gydyti koronaviruso sukeltą infekciją. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) atkreipia dėmesį, kad kol kas nėra įrodymų, patvirtinančių, jog kuris nors konkretus vaistas yra tinkamas specifiškai gydyti COVID-19 ligą. Europos vaistų agentūra (EVA) kol kas taip pat nėra patvirtinusi nei vieno vaisto minėtai ligai gydyti. 
seimas-nusprende-atideti-su-reglamentu-del-medicinos-priemoniu-susijusiu-istatymu-isigaliojima seimas-nusprende-atideti-su-reglamentu-del-medicinos-priemoniu-susijusiu-istatymu-isigaliojima

Seimas nusprendė atidėti su Reglamentu dėl medicinos priemonių susijusių įstatymų įsigaliojimą

Dėl pasaulinės pandemijos Europos Komisijai (EK) vieneriems metams atidėjus gegužę turėjusį įsigalioti Reglamentą dėl medicinos priemonių, nustatantį reikalavimus jų saugai, atitikties vertinimui, pateikimui į rinką, Seimas nusprendė keisti ir su šiuo Reglamentu susijusių Lietuvoje priimtų įstatymo įsigaliojimo datą. Jų įsigaliojimas atidėtas iki 2021 m. gegužės 26 d.
nebebus-ribojimu-isigyjant-apsaugos-priemones-ir-dezinfekcini-skysti nebebus-ribojimu-isigyjant-apsaugos-priemones-ir-dezinfekcini-skysti

Nebebus ribojimų įsigyjant apsaugos priemones ir dezinfekcinį skystį

Nuo šiandien visose prekybos vietose nebelieka ribojimų įsigyjant apsaugos priemones – medicinines kaukes, respiratorius, pirštines – ir dezinfekcinį skystį. Tai reiškia, kad atsisakoma galiojusios rekomendacijos riboti vienam pirkėjui vieno apsipirkimo metu parduodamus šių produktų kiekius. Toks sprendimas priimtas įvertinus situaciją rinkoje, kai reikalingų priemonių yra pakankamai, kad jų galėtų įsigyti visi.