Antradienį Briuselyje vykusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje ministrai aptarė rengiamą naujų lengvųjų automobilių ir lengvųjų komercinių transporto priemonių…
Iki vasario 28 dienos dar galima pateikti paraiškas konkursui „neŠYLAM“. Savo idėjas siūlyti gali nevyriausybinės organizacijos, įstaigos, institucijos…
2025-ieji metai Lietuvoje buvo šiltesni ir sausesni nei įprastai. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, vidutinė metinė oro temperatūra Lietuvoje…
Šiandien, lapkričio 10 d., Belemo mieste (Brazilija) prasideda Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) konferencija COP30. Joje…
Nuo pirmadienio, rugpjūčio 25 d. individualių namų savininkai, planuojantys juos modernizuoti pasinaudodami valstybės parama, jau gali teikti paraiškas…
S. Dikčiaus teigimu, sostinėje jau yra gerų pavyzdžių, iš kurių verta pasimokyti kitiems miestams. Vienu iš tokių jis įvardija Vilniaus senamiestyje įvestą kilpinį eismą.
Tauragėje įvyko Klimatui neutralios Tauragės strategijos susitarimo pasirašymo renginys, kurio metu partneriai, prisidedantys prie šios strategijos įgyvendinimo, pasirašė susitarimo dokumentą.
Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“ surengtoje diskusijoje politikai, mokslininkai, aplinkosaugininkai ir savivaldybių atstovai diskutavo, ką gali padaryti savivaldybės šiandien prisitaikydamos prie klimato kaitos.
Kokios klimato prognozės artimiausiam šimtmečiui šį trečiadienį pristatytos Aplinkos ministerijoje vykusiame renginyje? „Dažnėjantys potvyniai. Audros. Savivaldybių prisitaikymas prie klimato kaitos“...
Aplinkos ministerija kas savaitę pristato po vieną ambasadorių. Šiandien – tai žiedinės mados platformos TEXTALE įkūrėja ir vadovė, socialinio verslo praktikė, Lietuvos socialinio verslo asociacijos valdybos narė Viktorija Nausėdė. Dalijamės jos mintimis...
Bendrovės vadovas džiaugiasi, jog iniciatyva tapo tęstine ir kiek kitokia forma buvo pakartota šiemet, taip pat labai svarbu, kad prie iniciatyvos jungiasi ir viešasis sektorius.
Penktadienį Nairobyje pasibaigusioje Jungtinių Tautų aplinkos asamblėjos 6-ojoje sesijoje, kurioje dalyvavo ir aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, paskelbta šiame forume dalyvavusių ministrų deklaracija ir patvirtintos 15 rezoliucijų.
Siekdamos apsaugoti ozono sluoksnį 28 šalys 1985 m. Vienoje pasirašė konvenciją dėl ozono sluoksnio apsaugos, o 1987 m. buvo pasirašytas Monrealio protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų. Tai viena sėkmingiausiai įgyvendinamų tarptautinių sutarčių, kurią ratifikavo ir kurios įpareigojimų laikosi apie 200 pasaulio valstybių.
Aplinkos ministerijos specialistai susitiko su Švedijos Riksdago Aplinkos ir žemės ūkio komiteto nariais. Susitikimo metu pasidalinta gerąja patirtimi, svečiai supažindinti su Lietuvos miškais ir miškininkyste, aptarti miškų politikos klausimai klimato kaitos kontekste.
Pastaraisiais dešimtmečiais vykstantys spartūs aplinkos, ypač klimato pokyčiai yra akivaizdūs. Jie matuojami, tiriami įvairiose vietose, tačiau yra teritorijų, kur tokie gamtinės aplinkos stebėjimai ypatingai svarbūs.
Vienas iš pagrindinių veiksnių, formuojančių klimatą ir jo kaitos dėsningumus, yra Saulės energijos prietaka į paklotinį Žemės paviršių, todėl Saulės spinduliuotės matavimai yra labai svarbūs norint kuo geriau išanalizuoti pagrindinį atmosferoje vykstančių procesų energijos šaltinį. 2022 m. bendroji Saulės spinduliuotė Kaune standartinę klimato normą viršijo 9 proc., o Šilutėje 4 proc.
Trečiadienį Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtą 2022-2025 m. Klimato kaitos programos investicijų planą. Jame siūlomos priemonės skatina mažinti Lietuvos priklausomybę nuo iškastinio kuro importo.
Klimato neutralumo siekis gali tapti varomąja žemės ūkio jėga, jeigu pradėsime realiai gyventi pagal principą „ne prieš gamtą, o kartu su gamta“, tikisi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.
Šiais metais suplanuotos Klimato kaitos programos lėšos naujoms priemonėms įgyvendinti siekia 170,7 mln. eurų. Šią sumą sudaro planuojamos už apyvartinius taršos leidimus gauti lėšos – 80 mln. eurų, bei praėjusio laikotarpio nerezervuotų lėšų (atsisakius įgyvendinti projektus, įvykdžius viešuosius pirkimus ir pan.) likutis – 90,7 mln. eurų.
Rugpjūčio 3 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) paskelbė 3 naujus kvietimus teikti paraiškas pagal Klimato kaitos programoje suplanuotas priemones. Pagrindinis šių priemonių tikslas – mažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas, tačiau šios priemonės taip pat prisideda ir prie darbo vietų kūrimo regionuose, COVID19 pandemijos sukeltų ekonominių pasekmių mažinimo.
#GAMTA | Klimatas ir vanduo – tokia šiandien pažymimos Pasaulinės meteorologijos dienos tema, kurią šiais metais pasirinko Pasaulio meteorologijos organizacija, siekdama atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį, kaip svarbu mažinti šiltnamio dujų išmetimą į atmosferą ir tinkamai valdyti vandens išteklius.
Energetikos ministerijos užsakymu atlikta makroekonominė analizė parodė, kad Nacionalinis Energetikos ir klimato srities veiksmų planas (NEKS planas) turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai – jį įgyvendinus augs šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), bus pritraukiama daugiau investicijų, kuriamos naujos darbo vietos.
#KLIMATAS | Sartų respublikinių ristūnų žirgų lenktynių likimą nulėmė klimato kaita – šiemet jos neįvyks, nes dėl šiltų orų neįmanoma suformuoti varžyboms reikalingo ledo tako ir užtikrinti kitų sąlygų renginiui organizuoti.