LTG grupės krovinių vežimo geležinkeliais bendrovė „LTG Cargo“ intermodalinius pervežimus pasirinkusius verslus jau ketvirtą kartą apdovanojo Žaliųjų kilometrų…
Praėjusiais metais sėkmingai įgyvendinusi pilotinį projektą Pasvalio rajone, Bendrovė per 2025 metus atsisakys popierinių sąskaitų teikimo centralizuoto šilumos tiekimo vartotojams Panevėžio mieste ir rajone (Liūdynėje ir Pažagieniuose), Kėdainių, Rokiškio, Kupiškio ir Zarasų rajonuose.
Įvyko baigiamasis, projekto „IDEA FIX: Antrinio medžiagų panaudojimo gamybos inovacija“, renginys – gamybos inovacijų komercializavimo dirbtuvės-konkursas „Kietas riešutas“.
Studentai mokosi atliekas paversti inovatyviais sprendimais – nuo teorijos iki praktikos dirbtuvių ir konkursų, kuriuose susikuria ateities tvarumo vizijos.
Steigiant šią asociaciją siekiama ne tik prisidėti prie tvaraus energijos vartojimo ir atsinaujinančių energijos šaltinių populiarinimo Šiauliuose, bet ir padėti nepasiturintiems miesto gyventojams.
Tvarumo idėjos tampa realybe, kai naujos kartos specialistai mokosi kurti ir pritaikyti inovacijas, kurios ne tik sumažina atliekų kiekį, bet ir suteikia joms antrą gyvenimą.
Rugsėjo 16–22 dienomis Panevėžyje, minint Europos judumo savaitę, vyksta gausybė renginių, skirtų skatinti sveiką gyvenimo būdą ir aplinkai draugišką judėjimą. • Anonsas
Skatindama ekologinių ūkių plėtrą ir siekdama, kad vaikai gautų daugiau kokybiško maisto, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jau šiemet į remiamų produktų sąrašą įtrauks ir perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpio produktus.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) ir UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) informuoja apie patvirtintą finansavimą rangos darbams pirmiesiems 3 daugiabučiams Lietuvoje, kurie bus renovuojami pasitelkus skydinę (modulinę) technologiją.
Ugdymo įstaigos vis aktyviau domisi galimybėmis vaikus maitinti ekologiškais bei pagal nacionalinę maisto kokybės (NKP) sistemą pagamintais produktais. Šiais metais paramą tokiam maitinimui gaus 70 darželių – 7 daugiau nei pernai. Lėšų tam 2024-aisiais skirta milijonu daugiau.
Š. m. rugsėjo 9–15 d. Kauno ir Vilniaus miestų gatvėmis riedės demonstracinis vandeniliu varomas autobusas, o rugsėjo 20 d. sostinėje vyks tarptautinė konferencija, kurioje bus pristatyta Lietuvos vandenilio gairės.
Turto bankas, valdantis apie penktadalį valstybės nekilnojamojo turto, per artimiausius 2-3 metus prie valstybės valdomų administracinių pastatų ketina pastatyti mažiausiai 380 elektromobilių įkrovimo stotelių. Viso projekto vertė sieks apie 5 mln. eurų. Tikimasi, kad padedant Aplinkos ministerijai, dalį lėšų projektui pavyks gauti iš ES struktūrinių ir klimato kaitos fondų.
#KAUNAS | Šiais metais iniciatyvos „Mes Darom“ komanda įgyvendina projektą „Švarūs miestai“. Šį kartą jie subūrė savanorių-dviratininkų komandą, kurie išmaniuoju dviračiu, matuojančiu miesto gatvių švaros indeksą, važinės Kauno mieste.
#ALYTUS | Kitų metų pradžioje ant Alytaus lopšelio-darželio „Nykštukas“ stogo bus sumontuotos saulės šviesos elektrinė. Šis lopšelis-darželis – ne vienintelė įstaiga, ant kurios stogo bus sumontuota minėta įranga. Saulės šviesos elektrinės 2022-aisiais metais atsiras Alytaus Šaltinių progimnazijoje, Jotvingių gimnazijoje, lopšelyje-darželyje „Boružėlė“ ir Alytaus sporto ir rekreacijos centre.
Siekiant efektyviau įgyvendinti Klimato kaitos programą, siūloma šios programos subsidijas elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių (saulės, vėjo) projektams skirti pagal fiksuotus įkainius. Numatyti palengvinimai projektų vykdytojams – jiems nebereikės skaičiuoti ir kartu su paraiška nurodyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį, teikti ŠESD ataskaitą įgyvendinus projektą. ŠESD apskaičiuos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA.)
Baigėsi laikas, skirtas teikti paraiškas saulės elektrinėms įsirengti arba įsigyti ir seniems šildymo katilams pasikeisti. Bendra gyventojų prašoma suma yra beveik 23 mln. eurų.
#ŠIAULIAI | Šiaulių valstybinės kolegijos studentai vėl stebina savo kūrybiškumu – su dėstytoju jie ėmėsi konstruoti elektra varomus triračius dviračius.
Palaidas kietąsias medžiagas naudojančios įmonės turės imtis papildomų priemonių, kad jos nepatektų už atliekamų darbų teritorijos ribų ir neterštų aplinkos – oro, statinių, kelių, kitų paviršių.
Nyderlandų studentų komanda sukūrė elektrinę transporto priemonę, kuri buvo pagaminta tik iš perdirbtų atliekų, rašoma pranešime. Elektromobilio gamybai buvo naudojamas ne tik perdirbtas plastikas iš vandenyno, bet ir buitinės atliekos. Tikimasi, kad šis eksperimentas paskatins automobilių pramonę panaudoti kuo daugiau perdirbtų medžiagų gamyboje.
Vyriausybė per pasitarimą pritarė Aplinkos ministerijos siūlymui perskirstyti Klimato kaitos programos lėšas ir skirti dar 3 mln. eurų kompensacijoms, išmokamoms taršų automobilį sunaikinusiems fiziniams asmenims už įsigytą ekologiškesnę susisiekimo priemonę – dviratį, paspirtuką, motociklą, mopedą ar metinį viešojo transporto bilietą.
Pagal ES reikalavimus šiuo metu vienam šalies gyventojui turėtų tekti ne daugiau kaip 90, o iki 2025 m. pabaigos – ne daugiau kaip 40 lengvųjų (15-50 mikronų sienelės storio) plastikinių pirkinių maišelių. Nuo šių metų kiekviena ES šalis informaciją apie plastikinių maišelių, suvartotų prieš 18 mėnesių, kiekį privalo kasmet teikti Europos Komisijai.
#ŠIAULIAI | Gauti didesnę paramą elektra, biometanu, suslėgtomis gamtinėmis dujomis, suskystintomis gamtinėmis dujomis varomoms transporto priemonėms sutrukdys Aplinkos ministerijos nustatytas aplinkosauginio efektyvumo kriterijus – norint jį pasiekti, įsigytos aplinkai draugiškos transporto priemonės turi važiuoti beveik nesustodamos ir negesdamos.
Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) jau gavo tūkstantį gyventojų paraiškų tūkstančio eurų kompensacijai už įsigytą mažiau taršų ir sunaikintą seną automobilį - už 1 mln. eurų. Iš viso šioms kompensacijoms skirta 5 mln. eurų iš Klimato kaitos programos lėšų. Prašymus galima teikti iki š. m. gruodžio 1 d.
Vyriausybė priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo plėtrai – beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką.