LR Seimas 2019 m. paskelbė Žemaitijos metais, nes prieš 800 metų Ipatijaus kronikoje, aprašant Haličo – Voluinės didžiųjų kunigaikščių ir Lietuvos taikos sutartį minimi du žemaičių kunigaikščiai Erdvilas ( Gerdvilas) ir Vykintas. Šis įrašas laikomas pirmuoju rašytiniu Žemaitijos paminėjimu. Žemaičiai savo senovės kronikų nerašė, negali krašto istorijos pagrįsti savais dokumentais, nes rašytą žodį laikė pikto išraiška. Apie Žemaitiją žinių randama kitų tautų rašytiniuose šaltiniuose.
Tačiau įvairiuose šaltiniuose Žemaičiai skirtingai vadinami: lowlanders, zhmouds, zamoyc, samaide, net saracėnais. Istoriniuose ir kartografiniuose šaltiniuose naudojamas terminas Samogitia. Žodžiui Saracėnai suteikiama labai blogo pagonio reikšmė. Vadai vadinami ir krikščioniškais ir pagoniškais vardais. Dažnai buvo „suplakama“ į vieną Lietuva, lietuviai ir Žemaitija, žemaičiai.
Žemaičiai turėjo svarbios reikšmės Lietuvos valstybingumo, rašto, kultūros raidai.200 metų žemaičiai kovojo su Livonijos ir Teutonų ordinais, gindami savo žemę ir laisvę. Neginčytinas jų indėlis Saulės, Durbės ir Žalgirio mūšiuose. Žemaičiai sulaikė Čingischano Aukso ordų veržimąsi į Europą. Anot istoriografo CHas. L. Thourot Pichel, Niekas kitas taip patikimai kaip Žemaitija nebuvo atrėmęs įsiveržusių svetimšalių armijų, kurios šešis amžius be paliovos visomis įmanomomis kryptimis brovėsi į šalį.
Tautos gyvenančios prie Baltijos krantų buvo priverstos gintis nuo užkariautojų. Kariaudami žemaičiai išsiugdė nepaprastus karybos sugebėjimus. Įdomu tai, kad karo reikalams buvo išvesta nedidelių žirgų rūšis. Žirgai instinktyviai padėdavo kovoti raiteliui. Žmonių trūkumą kompensuodavo artilerija. Istorijos specialistai ir mėgėjai ginčijasi, kas išrado patranką. Šis išradimas priskiriamas saracėnams, tačiau žemaičiai taip pat buvo vadinami Saracėnais.
Čingischano vyresnysis sūnus Jochis žuvo dvikovoje su Žemaitijos karaliumi Ringaudu. Taigi, Žemaitijos karaliai minimi istoriniuose šaltiniuose, tačiau Žemaitijos karalystė istorijai nežinoma.
Daugelis karalysčių turi padavimus apie karalių dinastijos kilmę. Pirmoji rusų kronika mini, kad žemaičių Saulės namų karališkoji dinastija, kaip ir visų Aisčių dinastijos, kilusi iš Nojaus per jo sūnų Džafetą. Kituose šaltiniuose minimas Nojaus sūnus Šemas. Su aukščiausio titulo paveldėjimu susijęs Jochio kalavijas.
Jochis pralaimėjęs dvikovą padovanojo aukso kalaviją, valdžios simbolį Ringaudui.Tas kalavijas būdavo įteikiamas Saulės namų dinastijos valdovams. Dabar kalavijas yra dingęs, taigi istorijos mįslių tyrinėtojams jo suradimas gali būti užsibrėžta užduotimi. O gal, kas netikėtai iki metų pabaigos jį ir ras.
Pagoniškoji pranašystė skelbia, jog Žemaitija sulauks didingo laikotarpio 2243 metais. Žemaičiai paskutiniai Europos pagonys. Tačiau tapus krikščionimis brangina savo tikėjimą, saugo tradicijas. Apie tai byloja tvarkingos, jaukios, krikščionišką artimo meilę skleidžiančios miestelių bažnytėlės, Kražių bažnyčios gynėjų auka, daug žmonių sutelkiantys atlaidai.
Mindaugas Jonušas
