Neseniai tarptautiniame leidinyje „Journal of Ornithology“ buvo publikuotas lietuvių mokslininkų, tame tarpe ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ekspertės dr. Gintarės Grašytės straipsnis „Jūrinių erelių ir erelių žuvininkų mirtingumo skirtumai rytiniame Baltijos jūros regione“ (angl. Differences in mortality patterns of White-tailed Eagle and Osprey in the eastern region of the Baltic Sea).
XX a. kai kurių plėšriųjų paukščių populiacijos Europoje buvo labai sumažėjusios, tačiau ėmusis gamtosauginių sprendimų amžiaus pabaigoje atsigavo. Visgi rūšys tam tikruose regionuose ir šiandien patiria grėsmes dėl žmogaus ūkinės veiklos.
Plėšriųjų paukščių mirtingumo priežastys įvairios. Be to, jos gali skirtis tarp rūšių, taip pat priklausyti nuo paukščių lyties, amžiaus ar net metų laiko. Todėl yra labai svarbu suprasti mirtingumo priežastis ir dėsningumus konkrečiame regione, nes kitur gautos žinios gali netikti tikslinėms populiacijoms.
Pristatomame moksliniame darbe buvo tiriamas jūrinių erelių (Haliaeetus albicilla; n = 94) ir erelių žuvininkų (Pandion haliaetus; n = 45) mirtingumo dėsningumas Lietuvoje. Tyrimas atskleidė, kad dauguma abiejų rūšių paukščių žūčių buvo susijusios su žmogaus veikla, viena pagrindinių priežasčių – dėl elektros iškrovos.
Ereliai žuvininkai dėl šios priežasties žūdavo dažniau nei jūriniai ereliai. Nors abi šios rūšys susiję su vandens buveinėmis, tačiau dėl rūšių elgsenos ir gyvenimo būdo skirtumų išryškėjo skirtingi mirtingumo modeliai. Jūrinių erelių žūdavo daugiau jaunų, nepatyrusių paukščių, o erelių žuvininkų – atvirkščiai, dažniau suaugę paukščiai Be to, jūrinių erelių žūties atvejai Lietuvoje buvo erdviškai susitelkę keliose vietose, būtent šalia šios rūšies apsaugai skirtų saugomų teritorijų.
Tyrimo rezultatai rodo, kad šių retų paukščių išsaugojimo pastangos turėtų būti sutelktos į pagrindinių grėsmių šalinimą. Rezultatai taip pat galėtų būti naudingi nustatant prioritetus plėšriųjų paukščių rūšims problemiškiausiose teritorijose.
Žemėlapyje pavaizduota jūrinių erelių veisimosi teritorijų pasiskirstymas (mėlyna spalva) ir jų žūties vietos. Kryželiais pažymėtos pavienės jūrinių erelių žūtys, o žūčių koncentracijos vietos išskirtos spalvotais potėpiais (kuo tamsesnė spalva, tuo didesnis žuvusių erelių skaičius toje vietoje).
