Finansų ministerijos įsteigta Tarpinstitucinė darbo grupė posėdyje aptarė Europos Komisijos (EK) bei Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) rengtą tarpinę ataskaitą, kurioje įvertintos Lietuvos žaliųjų finansų perspektyvos.
„Tvarieji finansai tampa svarbiu įrankiu siekiant sumažinti klimato kaitą ir gali būti svarbus elementas, prisidedantis prie COVID-19 pasekmių ekonomikai mažinimo. Keliame sau iššūkį tapti regioniniu tvariųjų finansų centru. Ateities finansai neabejotinai bus „žali“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Pagal šį projektą bus parengtas Lietuvos tvariųjų (žaliųjų) veiksmų planas ir jį įgyvendinus, bus sukurta daugiau galimybių pritraukti lėšų Lietuvos įmonių finansavimui, sukurtos papildomos sąlygos ateiti naujiems tarptautiniams investuotojams. Lietuva imasi lyderystės regione.
Ataskaitoje aptartos neišnaudotos galimybės tvariųjų (žaliųjų) finansų plėtrai Lietuvoje: ribotas kapitalo rinkų išsivystymas, užsienio investuotojų rezervuotas požiūris į investavimo galimybes regione, apribojimai, su kuriais susiduria vietiniai investuotojai (žinių trūkumas, mažas susidomėjimas investicijomis į vertybinius popierius, reguliaciniai ribojimai) bei sunkumai, su kuriais susiduria emitentai.
Konsultantai, rengdami pasiūlymus, analizavo geriausią tarptautinę praktiką šioje srityje, vertino tokių šalių, kaip Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Liuksemburgo, Švedijos ir Singapūro patirtį. Taip pat konsultavosi tiek su Lietuvos, tiek su užsienio rinkos žaidėjais, siekdami įvertinti Lietuvos potencialą tapti regioniniu tvariųjų finansų centru.
Siūloma Lietuvai toliau koncentruotis į šias sritis: tvariųjų projektų atsiradimo skatinimą, viešojo sektoriaus žaliųjų obligacijų pasiūlos didinimą, žaliųjų finansinių instrumentų vystymą ir skatinimą, Lietuvos investuotojų bazės plėtojimą, Žaliųjų finansų instituto įkūrimą.
Projekto pabaiga numatyta 2021 m. Lietuvos tvariųjų (žaliųjų) finansų veiksmų planą ir Žaliųjų finansų instituto steigimo Lietuvoje galimybių studiją planuojama pateikti 2020 m. pabaigoje.
Pernai Lietuva pirmoji ES kartu su EK ir ERPB pradėjo vykdyti tvariųjų finansų projektą, kurio metu rengiamas Lietuvos tvariųjų (žaliųjų) finansų veiksmų planas bei Žaliųjų finansų instituto įsteigimo Lietuvoje galimybių studija. Siekiant koordinuoti projekto vykdymą ir parengti konkrečius siūlymus Vyriausybei, Finansų ministerija metų pradžioje įsteigė Tarpinstitucinę darbo grupę.
Papildoma informacija:
„Žalioji“ ekonomika yra vienas iš Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetų. Europos Sąjunga ir kitų pasaulio šalių vyriausybės, priimdamos Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos, siekia kad iki 2050 m. nebebūtų išmetama grynojo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ekonomikos augimas būtų atsietas nuo išteklių naudojimo.
Lietuva 2019 m. spalį prisijungė prie lyderiaujančių šalių klimato kaitos srityje – Finansų ministrų koalicijos klimato veiklai (angl. Coalition of Finance Ministers for Climate Action). Koalicija šiuo metu vienija 52 valstybes.